Archyvas | Literatūra RSS srautas šios puslapio dalies

A. Vidžiūno C++ ir C++ Builder pradmenys

Kadangi pirmame kurse sėkmingai krimtome C++ kalbos pagrindus ir ją naudodami mokėmės algoritmuoti, teko pasidomėti ir atitinkama literatūra siekiant susipažinti su sintakse, įgauti esminius šios kalbos bruožus ar subtilybes.

Nors daugiausia informacijos rinkausi ir skaičiau iš KTU dėstytojų parašytų ir rekomenduotinų knygų neseniai prisiminiau ir savo įsigytą A. Vidžiūno C++ ir C++ builder pradmenys. Atsimenu, kad kai tik šią knygą įsigijau tuo metu aktyviai savarankiškai domėjausi Pascal kalba ir težengiau pirmuosius savo žingsnius programavimo srityje.

Skaityti daugiau..

Kodėl nėra gerų lietuviškų knygų apie programavimą?

Kažkada dar buvau naivus ir tikėjausi, kad pirkdamas lietuvių autorių knygas apie programavimą padedu ne tik jiems šiek tiek užsidirbti, bet ir pats šio to išmoksiu. Tačiau, kaip tikriausia jau supratote, padėtis pasirodė visai kitokia.

Nusipirkęs kelias knygas iš pradžių galvojau, kad programavimas išties sunkus dalykas, tačiau paskaitęs keleto užsienio autorių knygas, supratau, kad tai tiesiog lietuviškų knygų prasta kokybė. Todėl savo knygų lentynoje atradęs tas knygas ir iš naujo jas peržvelgęs vis dar tebematau tas pačias problemas, kaip ir prieš kelis metus.

Skaityti daugiau..

Istorinė lietuvių savimonė

Atrodo, vienas paskutinių mano rašinių (šįkart kalba) literatūros pamokoms.

Savimonė – tai žmogaus išskyrimas iš objektyvaus pasaulio, savo santykio su pasauliu, poelgių, minčių, jausmų įsisąmoninimas ir suvokimas. Negalvodami ir nekalbėdami apie savo kaip tautos istorinę savimonę, nesugebėsime ir suvokti savęs, kaip asmenybės bei kokia ta mūsų lietuvių tapatybė šiame globalizacijos pasaulyje, kur visos vertybės ir išskirtiniai bruožai sumesti į vieną katilą. Kadangi kalbėti apie istoriją yra pakankamai sunku, buvo išskirti keli istoriniai etapai, kurie visai netikėtai sutapo su tam tikromis religinėmis pažiūromis vyravusiomis tuo metu Lietuvoje.

Skaityti daugiau..

Visvaldas Legkauskas: knyga Socialinė psichologija

Psichologija man asmeniškai labai įdomus mokslas, kuris suteikia daugybę neįkainojamų žinių apie žmogų, jo mąstymą ir poelgius. Mano anksčiau perskaitytų knygų apžvalgas taip pat rasite šiame tinklaraštyje. Tačiau kitas nemažiau įdomus mokslas sociologiją, todėl stengiuosi gilinti žinias ir čia – šiuo atveju perskaitęs Visvaldo Legkausko knygą apie socialinę psichologija bei jos subtilybes.

Skaityti daugiau..

Šiuolaikinės visuomenės pasirinkimas: konformizmas ar laisvė

Samprotaujamojo tipo rašinys, komentarai visada laukiami.

Šiuolaikinė mūsų žinių visuomenė ir kartais dar vadinama „kūrybinė“ visuomenė linkusi į konformizmą: žmonių nenorą kurti kažką unikalaus patiems, siekį prisitaikyti prie esamos padėties ir tapti kuo mažiau matomiems. O besistengiančius kažką pakeisti visuomenė ignoruoja.

Skaityti daugiau..

Nuomonė: Apie naująjį Lietuvos herojų

Šį įrašą paskatino Ričardo Savukyno straipsnis Lrytas.lt portale, kurį siūlau perskaityti prieš kritikuojant ar apskritai skaitant mano mintis čia.

Autorius straipsnyje išdėsto nuomonę su kuria, deja, tenka sutikti ir man. Niekaip negaliu suprasti, už ką dviejų žmonių žudikas, realiai psichinis ligonis, kuris savo nepatvirtintais duomenimis išprievartautą dukrą filmuoja, liepia rodyti atliktus veiksmus ir visa tai deda į internetą. Tėvas? Na, galbūt ir tėvas, kuris apimtas taip visų žmonių traktuojamos nevilties siuntinėja vaizdus visoms nacionalinėms televizijoms ir naujienų portalams. Sakysite, jos veidas uždengtas – bet ar pavardė ir vardas paslėpti? Ar tikrai niekas jos neatpažins darželyje, mokykloje? Galbūt ne, nes kaip greitai šis „skandalas“ išpopuliarėjo, taip greitai jis ir pasimirš.

Skaityti daugiau..

LNK laidos tęsinys – apie patyčias mokykloje – kai tyčiojasi mokytoja

Ką tik (rugsėjo 3d) per LNK rodė tikrai vertą dėmesio ir vienintelę tokio atviro pobūdžio laidą apie patyčias Lietuvoje. Dar neteko matyti geresnės laidos, bet šįkart ne apie tai mes.

Jau esu rašęs įrašą apie patyčias mokykloje, bet tai buvo literatūrinis rašinys, tiesiog laiškas, rašinys, kurį reikia parašyti per lietuvių pamoką, kad gautum atitinkamą įvertinimą. Vis dėl to situacija mokyklose yra visai kitokia ir nereiktų sakyti, kad yra mokyklų, kuriose nėra patyčių. Visur mokosi tie patys mokiniai.

Skaityti daugiau..

Nuomonė: Kaip ir kiekvienais metais Rugsėjo pirmoji (kitaip)

Pastebėjau, kad Rugsėjo pirmoji tapo lyg nacionalinė šventė – visi bėga, puošiasi, tvarkosi, perkasi ir t.t.  Susidaro toks įspūdis, kad vos ne antrosios Kalėdos atėjo. Žinoma, tai naujų išbandymų ir  tikslų periodas mažiesiems pirmokams. Grįžtantiems į mokyklas senų bičiulių po vasaros atostogų susibėgimas kartu. Dar kitiems savotiškas laukimas iki mokslo metų pabaigos, nes laukia egzaminai. Beje, šiuo atveju nevertėtų išskirti ir dešimtokų, kurie nemažiau bijo tų egzaminų nei dvyliktos klasės moksleiviai.

Keista rašyti tokį įrašą, kai žinai, jog į mokyklą kitais metais jau nebeteks sugrįžti – paskutiniai metai, paskutinis pasispardymas ir savotiškas kažko kažkam įrodinėjimas – dvyliktos klasės egzaminai. Apie juos kažkaip per daug negalvoju, bet tuoj grįšiu į mokyklos suolą ir visi mokytojai kaip susitarę nuo pat rugsėjo antrosios pradės dainuoti, kad egzaminai svarbiausias mūsų gyvenimo elementas.

Skaityti daugiau..

Ar Lietuvos internetinė erdvė palengva nevirsta šiukšlynu?

Swamp TV.
Creative Commons License photo credit: James Good

Iš dalies galime teigti, kad Lietuvos internetinė erdvė jau yra šiukšlynas po kurio penkiais ar net dešimčia šiukšlių sluoksnių matome švytintį aukso ar bent jau sidabro gabalėlį, bandantį atsiskirti nuo bendros masės ir parodyti, kokioje erdvėje žmonės nuolat praleidžia savo darbo laiką bei laisvalaikį. Norėdami išsiaiškinti, kaip sustabdyti tolimesnį neigiamą progresą, turime suprasti, kaip ši problema išsirutuliojo, kas turi daugiausia tam įtakos.

Skaityti daugiau..

Egoizmas valdo pasaulį

Arthur
Creative Commons License photo credit: h.koppdelaney

Atėjo laikas pamiršti eilinius visuomenės suformuotus stereotipus ir pažvelgti į egoizmą kitaip, nes būtent jis valdo ir stumia mūsų kasdienį pasaulį į priekį.

Nesuklysiu sakydamas, jog kiekvienas mūsų yra egoistas. Žymus psichologas, narcisizmo sąvokos kūrėjas, Zigmundas Froidas teigia, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui. Šio psichologo suformuota asmenybės teorija, besiremianti trim sluoksniais id, ego ir superego tai tik įrodo. Id – tai mūsų slapčiausios mintys, troškimai, noras tenkinti visus poreikius, o superego – visuomenės suformuotos taisyklės ir normos. Tarp šių dviejų plotmių įsiterpia ego – nuolatinė kova tarp id ir superego, tai ta pati kova tarp nuolatinio egoizmo ir žmonių sudarytų apribojimų. Kas gali teigti, jog altruizmas valdo pasaulį, jeigu žmogus iš prigimties yra egoistas. Psichologijoje yra net atskira kryptis – psichologinis egoizmas, kuris teigia, jog kiekvienas žmogaus veiksmas, kiekvienas darbas yra daromas siekiant turėti naudos sau. Jūs aukojate labdarai, nes patenkinate save ir jaučiatės reikšmingas. Padedate draugams, nes tai gerina jūsų įvaizdį ir teikia džiaugsmą jums. Mes benamiams duodame pinigų ne tam, kad jie nusipirktų duonos, o su mintimi, kad kažkas mums pagelbės, jei mes atsidursime panašioje padėtyje ar situacijoje. Visi mano pateikti pavyzdžiai yra vienokios ar kitokios egoizmo formos, kurios aptartos ir pripažintos net garsiausių pasaulio psichologų ir žmogaus tyrėjų.

Skaityti daugiau..

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti