Kompiuteris bukina žmogaus protą

Šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje mūsų kasdienybė neįsivaizduojama be kompiuterio ir jo teikiamų galimybių buityje ar darbuose. Tačiau pastaruoju metu manoma, jog kompiuteris ne tik padeda, bet ir turi tam tikros neigiamos įtakos mums, mūsų protui. Mokslininkai pradeda kalbėti apie tai, kad taip gyvendami ir naudodamiesi kompiuteriais bukiname savo smegenis.

Vaikai ištisomis dienomis žaidžia beprasmius žaidimus, kurie ne tik kad ištuština tėvų pinigines bet ir jiems patiems nesuteikia nieko gero. Nuolatinis toks pat bėgiojimas ratais, šaudymas į tuos pačius žmogeliukus ar kitus gyvius po truputį sekina smegenis ir žmogus nebegalvoja, o tiesiog daro – bėga, šaudo ir nieko daugiau. Keisčiausia, kad didžioji dalis populiariausių pasaulio žaidimų pagrįsti būtent tokiu principu, nors tai monotoniška smegenimis, tačiau daugumai įdomu ir tinkama. Kiekvieną dieną žmogaus smegenys mirksta šiame „gėryje“, o neretai tai tampa ir įvairiomis priklausomybėmis nuo žaidimų. Skaitydami knygas ar atlikdami kitokią meninę veiklą mes bent jau laviname vaizduotę, o žaidimuose viskas iškart pateikiama ekrane.

Kita problema, tai primityvumas naudojantis kompiuteriais ir internetu. Mes džiaugiamės ir esame patenkinti, kad naujosios technologijos už mus atlieka daugybę dalykų, tačiau kompiuteris kartais pasiglemžia daugiau nei iš tiesų reikia. Internete paplitusios įvairios laiko planavimo ir dienotvarkių programos, kurios ne tik pačios paskirsto žmogaus laiką, bet ir prisimena viską už jį. Žmogui net nebereikia atsiminti, ką ir kada jis turi padaryti, o mokslininkai mano, kad būtent tokio pobūdžio smegenų bukinimas ir yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio žmones vis sunkiau įsisavina informaciją. Žmogus tiesiog atpranta pats mąstyti – viską už jį padaro internetas, kompiuteris ir keletas programų.

Smegenims reikia iššūkių ir nestandartinių užduočių, o kompiuterių pasaulyje eiliniam vartotojui to jau praktiškai nebėra. Visos svetainės, tinklalapiai ir programų vartotojų sąsajos kuriamos kuo paprasčiau, kuo lengviau – kad visi mygtukai būtų matomoje vietoje ir žmogus galėtų juos pasiekti vos vienu pelės paspaudimu. Taip informacija pasiekiama greičiau, tačiau iškilus minimaliems pasikeitimams ar pasikeitus aplinkai, žmonės pasimeta ir nebežino ką daryti. Panašiai būna mokyklose per informacinių technologijų pamokas, kai mokyklos kompiuteryje viskas vienaip, o parėjus namo šiek tiek pasikeitusios mygtukų buvimo vietos. Tuomet žmogus nebemąsto, o tiesiog ieško to, kas ten turi būti, neradęs pasimeta ir bėga klausti kitų, o ne pats sprendžia problemą. Tikriausiai sutiksite su manimi, jog tai pats paprasčiausias ir aiškiausias pavyzdys, kai parodoma, kad žmogaus smegenis jau yra bukinamos.

Kompiuteris mūsų pasauliui suteikė daugybę galimybių, bet mes pradedame aukoti savo protą dėl patogesnio ir geresnio gyvenimo. Mes džiaugiamės, kad nebereikia mąstyti ir pačiam visko daryti, tačiau ar ilgai viskas taip išliks ir ar mums iš tiesų geriau taip gyventi.