Žemaitija, vienas iš 6 (etninės) Lietuvos etnokultūrinių regionų. Taip pat – istorinis regionas (ist. liet. Žemaičiai, lot. Samogitia). Žemaičiai, kaip ir kitų etnokultūrinių regionų gyventojai išsiskiria savo kitokiais žodžiais bei tarimu.
Ne kartą esame girdėję kalbant žemaitiškai (ar aukštaitiškai, dzūkiškai) ir pamatėme, kad pakeistas raidžių tarimas ar visas žodis, labai pakeičia kalbą, ji kartais tampa nesuprantama. Paimkime keletą tokių:
Pylė – antis.
Katėns – katinas.
Blezdinka – kregždė.
Burkuolis – balandis.
Visi šie žodžiai yra žemaitiški. Ir tai nėra viskas. Yra daug įdomesnių žodžių… ir štai:
Ėsk bibagalį… Ne! Tai nėra jokio keiksmažodžio, ar nepadoraus žodžio! Ir tai net nė iš tolo nesisieja su vyriškos lyties lytiniu organu! Tai kas tai? O tai yra paprasčiausiai dar vienas, ne žodis, o jau visas sakinys, žemaitiškai. Šio sakinio reikšmė labai paprasta – valgyk, kiek tik begali (trumpinys). Tokį sakinį galima drąsiai sakyti, kur tik nori, nes tai nieko blogo. Tik bėda, kad dauguma reikšmę supras kaip tik tokią, kokią supratote jūs, tik perskaitę šį sakinį.
Štai, ko galima rasti žemaičių žodyne. Ir jame yra dar daug žodžių, kurie labai skiriasi, nuo mūsų tariamų.
Vienas komentaras
Ėsk bibagalį – tai jau „į” nosinės nereiktų, jei gu jau žemaitiškai, o ne apie :)