Šiuolaikiniai žaidimai komentarai

Autorius: Šiuolaikiniai žaidimai ir jų ateitis (2) | Ričardas Šmaižys

Šiuolaikiniai žaidimai ir jų ateitis (2) | Ričardas Šmaižys — Tue, 22 Jun 2010 06:03:25 +0000

[...] Remėjas Skip to content InformacijaArchyvasKontaktai « Šiuolaikiniai žaidimai [...]

Autorius: Justinas

Justinas — Wed, 16 Jun 2010 20:42:43 +0000

Man taip pat GTA Vice City paliko labai gero žaidimo įspūdį. Turbūt daug prisidėjo žaisminga 80-tųjų tematika ir charizmatiški personažai.

O naujų gerų žaidimų manau atsiranda vis mažiau. Dabar visi vaikosi 3D kokybės, o pati žaidimo idėja nueina į antrą planą. Aišku retais atvejais tai pavyksta suderinti.

Autorius: Paulius

Paulius — Wed, 16 Jun 2010 14:49:06 +0000

Nesutinku, kad žaidimų rinką valdo keli vardai. Rinką valdo kompanijos, tokios kaip Ubisoft, EA, Rockstar, Atari, Microsoft, Konami, Activision ir panašiai. Jų leidžiami žaidimai yra kokybiški, todėl populiarūs (nesakau, kad būtinai turi tikrovišką fiziką ar gerą istroją, bet yra kokybiškai sukurti). Nesutinku, kad NFS nuo pirmų dalių iki dabar patobulėjo tik “grafika ir panašiais dalykais”. Jei paskutinis tamstos bandymas buvo Carbon, tada galbūt taip ir atrodo. Bet jei paloštum Shift, tikrai ne vien grafika skiriasi ir su mygtuku vien gazą spausdamas nelaimėsi, jei iš viso pavažiuosi su juo, nes šiaip Shift jau pusiau simuliatorius, ir reikia vairo :)

Nesutinku dėl nuomonės apie Sims. Žaidžiau Sims2 visai nemažai, kai buvo išleistas. Pasirodžius Sims3 užteko vienos dienos vakaro, ištryniau – nieko labiau įtraukiančio, negu Sims2. Turbūt išaugau iš ale “savo tobulo gyvenimo vizijos, kuri neišsipildys tikrovėje, kūrimo žaidime”. Žinoma, žaidimas pagerėjo, yra daugiau įvairių funkcijų, galimybių, bet tai liko tas pats tradicinis pele valdomas lėlių namas. O tobulėja (daugiau ar mažiau) visi žaidimai, kitaip jų nepirktų, o žaistų senesnes versijas… Žinoma, ne visiems pasiseka, kaip minėtam Kelyje3.

GTA visada ir liks GTA, kitokios istorijos niekam ir nereikia. Kame jau kame, bet GTA dauguma tikrai neieško unikalios istorijos. Tai yra smėliadėžė, kurioje gali grožėtis realistišku miestu, unikalia aplinka, skirtingais gatvių kampais ar tiesiog stebėti miesto gyvenimą, kuriame esi kaip svečias, neįpareigotas mąstyti ir laukti kas bus toliau. O be to, GTA IV istorija turėjo įdomesnę istoriją ir įvykių seką negu bet kada anksčiau. Nors galima vėl sakyt, kad tai tas pats GTA 3, su geresne grafika ir panašiai…

Yra pilna žaidimų, kuriamų nepriklausomų kūrėjų. Jų pasirodymai, aišku, nenušviečiami jau likus metams iki pasirodymo, bet savo laiku jie atranda žaidėjus, jeigu jie patys domisi kuo nors originalesniu, neapsiribojant masiniais žaidimais.
World of Goo, Crayon Physics, The Void, Braid, Trine – keli iš tų, kurie iškėlė indie žaidimų kartelę ir parodė, kad ne tik žinomi kūrėjai gali nustebinti.

Dar, jeigu jau Half Life sugebėjo sukelt baimę, verta išbandyt F.E.A.R. ir Dead Space – asmeniškai, ko gero, labiausiai įsiminę iš siaubo šaudyklių. O įsimena tik arba geri, arba labai blogi žaidimai, čia jau spręsk peržaidęs :D

Autorius: Ričardas Š.

Ričardas Š. — Tue, 15 Jun 2010 09:06:15 +0000

Tiesa, kad per daug realistiškumo būtų negerai, tačiau čia, matyt, kiekvieno žaidėjo skirtingi poreikiai, kuriuos ir yra sunku patenkinti viename žaidime.

Autorius: Adis

Adis — Tue, 15 Jun 2010 08:47:33 +0000

Nesutinku dėl realisitiškumo. Realistiškumas turi būti įdomi ir patraukli detalė, bet ne iššūkis. Penkis kartus pralaimėjęs misiją dėl pasaulio fizikos žaidėjas žaidimą trins lauk. Ir retas kuris dešimt minučių tampys ir kraus į fizikiškai logišką krūvą kokias nors bačkas, kad galėtų jomis užlipti iki kokio lango, už kurio slypi perėjimas į kitą lygį.

Atsimenu, kaip kūrėme “PSI: Sibiro konfliktą”. Aš, kaip naujai iškeptas misijų, o finale ir game designeris, iš pradžių labai putojau dėl realistiškumo (tiesą sakant, kiekvienas naujas prie developerių prisijungęs narys praeidavo tą etapą). Atsimenu, buvo piktinamasi, kad kur čia logika, jei keliolikos hektarų lygio teritorijai išvalyti reikia kelių ar keliolikos taktinių branduolinių raketų. Taip, realybėje pilnai pakaktų vienos, bet tada sumažėja ir žaidėjo džiaugsmas – džiaugsmas keliskart patirti savo galią, “dievo režimą”.

Žaidimai tam ir yra žaidimai – tai yra malonumą teikianti iliuzija, o ne matematinė simuliacija. Realybės ten ir negali būti – ar apturėtum džiaugsmą, jei lėkdamas lenktynių trasa, mintyse pradėtum kalkuliuoti visus pažeidimus ir svarstyti, ar užteks turimų finansų paruošti automobilį kitoms lenktynėms? O gal tavo lenktynės jau baigėsi?..