Nuomonė: PUPP lietuvių kalbos įskaita komentarai

Autorius: auge

auge — Fri, 04 Jun 2010 13:54:48 +0000

na,su kai kuriom tavo mintim tikrai nesutinku :) as visa teksta pasirasiau ir tikrai lengviau buvo nei ekspromtu :) tik del baimes taip,kai is ten iseini pagalvoji kad nebuvo ko jaudintis,bet pati nuo pat ryto drebejau :) dekui dievui kad pasitaike puikios mokytojos su kuriomis ir poto draugiskai pakalbejom ir pasijuokem ;) Surinkau 22 is 22! as saunuole :)

Autorius: Paulius

Paulius — Tue, 30 Mar 2010 11:56:42 +0000

Lietuviu kalba -> Lietuviu kalbos egzaminas -> Iskaita -> Tema: Kalba -> Poteme: “Kuri kalba turi buti gimtoji lietuviu emigrantu vaikams?”
Sveiki, galiu parduoti lituanistes kurta teksta lietuviu kalbos iskaitai. Poteme: “Kuri kalba turi buti gimtoji lietuviu emigrantu vaikams?” Rasykit i el. pasta: katuokatuk@gmail.com

Autorius: jliudaja

jliudaja — Wed, 15 Apr 2009 13:01:11 +0000

yra tokia “nusipelnusi” Jeruzales mokyklos mokytoja Sliziene, kuri, gaila, bet nesugeba objektyviai vertinti mokiniu, o suvedineja kazkokias asmenines “saskaitas” per iskaita. Apmaudu, kad prie tokiu pedagogu mes prileidziam savo vaikus.

Autorius: Skaiste

Skaiste — Mon, 30 Jun 2008 18:37:23 +0000

ka gi, galima lengvai atsipusti po visu patikru ir ramiai atostogauti :) bet turiu prisipazint, kad iskaita zodziu kainavo man daug nervu.siaip potemes susizinojau is pat ryto, kadangi atsakinejau tik 12.20.tas aisku, labai padejo man ruosiantis, nes spejau pasirasyti visa kalba ir tuo nenusivyliau kaip daugelis.pasirasyta kalba ismokau, aisku, nemintinai, bet zinojau,ka po ko sakysiu.
siaip jeigu egza buciau laikius sazininingai, tai garantuoju, kad buciau ziauriai susivelus, bet kadangi turejau daug laiko ruostis, tai buvau rami ir pasnekejau laisvai ir gerai, kas man nelabai budinga. nustebinau pati save ir mokytoja :D o dabar GERU ATOSTOGU :)

Autorius: Rimvydas

Rimvydas — Wed, 18 Jun 2008 18:33:34 +0000

Kadangi mano tema „Kalba ir literatūra“ nebuvo labai populiari, tad mokytojoms buvo gan įdomu klausyti. Šiaip kol kalbėjau, tai jos tylėjo. Bandžiau kontaktuoti su mokytoja akimis, bet greitai pats išsigąsdavau ir pažiūrėdavau kur kitur.
Baimė buvo tik tuomet kai jau mane vedė į patalpą atsakinėt. Pradaręs duris baimę palikau užu jų ir nusišypsojau didžiule šypsena. Pasisveikinau garsiai, spėjau ir pajuokauti, ir įteikti gėlę.
Tik vienąkart pažiūrėjau į laikrodį – didelė blogybė… Susimaišiau ir pasimečiau. bet vėlgi grįžau prie temos.
Mokytoja klausinėjo, juokėsi, diskutavo.
Nereikia bijoti, reikia tiesiog atsipalaiduoti ir sakyti tai, ką pats galvoji. BŪTINA įterpti kažką tokio, kad mokytojos nusišypsotų. (Juokelį, savo patirtį, pagirti ją – mokytoją)