Programuotojo darbas ir studijos

Vis daugiau sulaukiu el. laiškų su prašymu padėti apsispręsti, kurią informatikos specialybę pasirinkti, kas gero tame programavime ir žmonių dvejonėmis apie šios specialybės perspektyvas ateityje. Tai savotiškas apibendrinantis viską įrašas sudėliojantys mano nuomonę apie programavimą kaip darbą ir studijas Lietuvoje.

Informatika prieš Informatikos inžinerija prieš Informacijos sistemas

Kažkada ir aš niekaip negalėjau suprasti, kuo skiriasi ta informatika nuo informatikos inžinerijos, tačiau dabar jau aišku, kad informatika – daugiau susijusi su paprastus programavimu, o informatikos inžinerija su sprendimų ir programavimo taikymu įvairiems įrenginiams, kitaip sakant, informatikos inžinerija susijusi su geležimi ir įvairiais įtaisais.

Būtina paminėti, kad studijuojant informatikos inžineriją reikės chemijos, kuri man labai nepatiko mokykloje (tikriausiai dėl to taip dažnai sieju informatikos inžinerija su chemija). O informatikoje, žinoma, reikės turėti gerus fizikos pagrindus – daugiau ką ir kaip moko sužinosiu vos už kelių mėnesių.

Beje, šiais metais tik KTU mačiau naują mokymo programą skambiu pavadinimu Informacijos sistemos. Kažkaip aš jas sutapatinu su užsienyje esančiomis Software engineering studijomis, kas pas mus atrodo esant tiesiog paprasta informatika. Šiais metais nemažai galvojau, kurį variantą rašyti pirmąjį – paprastą informatiką ar informacines sistemas, tačiau pasiklausinėjęs keleto kolegų tinklaraštininkų besimokančių KTU gavau patarimą stoti į paprastą informatiką – vargo nematysiu. Visų pirma, neaišku, ko ten mokys pačiais pirmais metais ir kad neatsitiktų taip, jog tas gražus aprašymas apie banko vidinių sistemų kūrimą, Facebook tipo sistemų tobulinimą nenueitų perniek.

Todėl turbūt paprasčiausia būtų stoti į informatiką, jeigu siejate save su programavimu, interneto sprendimais ir t.t.

Kokią rinktis pirmąją programavimo kalbą?

Lietuvos mokyklose vis dar mokoma Pascal. Anksčiau, tik pradėjęs pats dirbti su Pascal daugiau, peikiau ir neigiau jos naudingumą, tačiau prisipažįstu klydęs ir jau ne vieną kartą rašiau, kad būtent Pascal padeda įgyti pirmąją algoritmavimo patirtį. Mokykloje niekas neketina jūsų mokyti aukšto lygio programavimo kalbos, kad baigę jau galėtumėte eiti dirbti – čia svarbiausia jus išmokyti mąstyti, suprasti, kas per velnias tas programavimas ir ar tikrai esate pasiryžę jo mokytis visą tolimesnį gyvenimą.

Programuotojų rinkoje jau seniai pastebima, kad eiliniai programuotojai nesugeba atlikti paprastų, nesudėtingų užduočių – rašyti algoritmus, nors kai kuriuos didesnius sprendimus pritaiko puikiai. Pascal jus to išmokys, o ir bus puiki pradžia (įvadas) į programavimo sritį.

Vėliau jau patys turite rinktis, kas jums arčiau širdies – OS programos ar interneto sprendimų kūrimas ir pritaikymas vartotojams bei plačiajam internetui. O pasirinkę sritį galite jau rinktis ir konkrečią programavimo kalbą. Apsistoti ties viena kurį nors ilgesnį laiko tarpą pavojinga, o galimybių išmėginti jų įvairių yra daug – tereikia noro ir aktyvumo.

Svarbu paminėti, kad perpratus vieną programavimo kalbą dažnai kitos suprantamos daug lengviau ir pats mokymosi periodas arba bent jau susipažinimas tampa malonesnis bei paprastesnis.

Ko reikia norint tapti tikru programuotoju?

Atrodo tinklaraštyje SkaitykIT.lt buvo įdomus įrašas apie tai, ko reikia tikram programuotojui (kažkodėl nepavyko paieškoje rasti), todėl tik trumpai sudėstysiu pagrindinius dalykus:

• Kantrybė – dažnai jos ir man pritrūksta, bet svarbu turėti daug kantrybės, nes iš pradžių tikrai ne viskas pavyks, o surasti klaidą gali kartais būti sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
• Nuolatinis noras ir siekis mokytis pačiam – programuotojas, norintis pasiekti aukštumų turi nuolat pats mokytis ir mėginti, testuoti naujas technologijas, prisitaikyti prie rinkos pokyčių, kai jo galbūt pamėgta programavimo kalba jau nebeteikia naudos klientų poreikiams ar pan. Tačiau čia svarbiausia, kad niekas kaip mokykloje už nugaros nestovės ir nenurodinės, kad mokytumeisi – viską turi pats daryti savo valios pastangomis.
• Nors dabar vis populiarėja mitas, kad programuotoju gali tapti bet kas (galbūt dėl to po pirmojo kurso atkrenta dešimtys studentų), tačiau čia reikalingas loginis mąstymas, o matematika ir jos rezultatai puikiai jums patiems parodys, kiek tos logikos turite ir mokate.
• Gebėjimas analizuoti situacija ir priimti sprendimus. Prieš kiekvieną darbą ar užduotį pirmiausia reikia ją tinkamai iš analizuoti, o vėliau ir pasirinkti tinkamas technologijas bei sprendimus, kitaip sugaišite daug laiko ir ištuštinsite be reikalo klientų kišenes.

Tų bruožų, būdingų ir reikalingų, yra tikrai daugiau, tačiau čia pirmi šovę man į galvą ir tikriausiai vieni svarbiausių (komentatoriai nedvejokite siūlyti savų).

Kur rasti informacijos?

Google. Internetas. Knygos. Nors dažnai ne tik lietuvių autorių knygos apie programavimą būna menkos kokybės, užsienio autorių, dirbančių ne vienerius metus IT sferoje, parašytos knygos dažnai tikrai naudingos ir reikalingos tolimesniam tobulėjimui.

Pirmiausia vis dėl to siūlyčiau pradėti domėtis pačiomis programavimo praktikomis, teorijomis ir mechanizmais, kurie padės labiau suprasti patį programavimą ir leis pradėti mintyse taikyti sprendimus. Vėliau, žinoma, būtina viską pritaikyti praktiškai, nes tik realiai taikydami sprendimus šio to išmoksite.

Kitas, nemažiau įdomus būdas mokytis, tai tiesiog atsidaryti kokios nors TVS kodą ar programos išeities kodą ir nagrinėti – žiūrėti, kas ir kaip ten daroma, kokie sprendimai priimami. Žinoma, reiktų pradėti nuo tinkamai parašyto kodo, nes blogo dar tikrai pamatysite ateityje daug.

Apibendrinimas

Jeigu mokate perrašyti OS, tačiau niekur kitur neįstojote ir galvojate, kad informatiką mokytis bus lengva, klystate (keista, kodėl tiek daug žmonių taip mąsto) – informatika tikrai ne jums. Apskritai darbas su informacinėmis technologijomis turi būti, kaip hobis ir teikti tam tikrą pasitenkinimą kuriant ir pritaikant sprendimus realiai rinkai. Jeigu to nebus, nebus ir noro nuolat pačiam mokytis, o tuomet tapsite nevykusiu programuotoju apie kurį kuriami mitai ir anekdotai. Taip pat reikia suprasti, kad diplomo gavimas nieko nereiškia šioje srityje, nes tik paties sukauptas žinių ir praktikos bagažas turi reikšmę – išėję iš universiteto po keleto metų gali būti prastesnis programuotojai už tuos, kurie niekada jame nesimokė, tačiau patys domėjosi rinkos naujovėmis ir nesėdėjo vietoje apsikabinę vieną programavimo kalbą.