Žymių archyvas Psichologija

Bendravimo psichologija – vadovėlis

KTU Technologija Bendravimo Psichologija vadovėlisPrie savo perskaitytų psichologijos knygų galiu pridėti dar vieną – tai kelių  autorių (Junona Almonaitienė (ats. redaktorė), Dalia Antinienė, Nomeda Ausmanienė, Rosita Lekavičienė, Gražina Matulienė, Laima Ruibytė, Zita Vasiliauskaitė) paruoštas ir KTU leidyklos Technologija išleistas vadovėlis Bendravimo psichologija.

Ši knyga, nors ir pakankamai nedidelė, tačiau apžvelgia visus svarbiausius komunikavimo, bendravimo ir šiek tiek paprastos psichologijos bruožų. Knyga daugiausia skirta studentams ar smalsuoliams, norintiems paragauti šio mokslo vaisių ir įgyti šiek tiek daugiau žinių.

Skaityti daugiau..

Kaip mūsų smegenys sukuria prasmę?

Trumpas (6.29) TED konferencijos įrašas, kurio autorius Tom Wujec aiškina, kaip mūsų smegenys priskiria, suteikia prasmę įvairiems daiktams ar konkrečiai žiūrint į ką nors, pavyzdžiui, karikatūras. Informatyvus ir įdomus pristatymas.

Visvaldas Legkauskas: knyga Socialinė psichologija

Psichologija man asmeniškai labai įdomus mokslas, kuris suteikia daugybę neįkainojamų žinių apie žmogų, jo mąstymą ir poelgius. Mano anksčiau perskaitytų knygų apžvalgas taip pat rasite šiame tinklaraštyje. Tačiau kitas nemažiau įdomus mokslas sociologiją, todėl stengiuosi gilinti žinias ir čia – šiuo atveju perskaitęs Visvaldo Legkausko knygą apie socialinę psichologija bei jos subtilybes.

Skaityti daugiau..

Egoizmas valdo pasaulį

Arthur
Creative Commons License photo credit: h.koppdelaney

Atėjo laikas pamiršti eilinius visuomenės suformuotus stereotipus ir pažvelgti į egoizmą kitaip, nes būtent jis valdo ir stumia mūsų kasdienį pasaulį į priekį.

Nesuklysiu sakydamas, jog kiekvienas mūsų yra egoistas. Žymus psichologas, narcisizmo sąvokos kūrėjas, Zigmundas Froidas teigia, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui. Šio psichologo suformuota asmenybės teorija, besiremianti trim sluoksniais id, ego ir superego tai tik įrodo. Id – tai mūsų slapčiausios mintys, troškimai, noras tenkinti visus poreikius, o superego – visuomenės suformuotos taisyklės ir normos. Tarp šių dviejų plotmių įsiterpia ego – nuolatinė kova tarp id ir superego, tai ta pati kova tarp nuolatinio egoizmo ir žmonių sudarytų apribojimų. Kas gali teigti, jog altruizmas valdo pasaulį, jeigu žmogus iš prigimties yra egoistas. Psichologijoje yra net atskira kryptis – psichologinis egoizmas, kuris teigia, jog kiekvienas žmogaus veiksmas, kiekvienas darbas yra daromas siekiant turėti naudos sau. Jūs aukojate labdarai, nes patenkinate save ir jaučiatės reikšmingas. Padedate draugams, nes tai gerina jūsų įvaizdį ir teikia džiaugsmą jums. Mes benamiams duodame pinigų ne tam, kad jie nusipirktų duonos, o su mintimi, kad kažkas mums pagelbės, jei mes atsidursime panašioje padėtyje ar situacijoje. Visi mano pateikti pavyzdžiai yra vienokios ar kitokios egoizmo formos, kurios aptartos ir pripažintos net garsiausių pasaulio psichologų ir žmogaus tyrėjų.

Skaityti daugiau..

7 daugiausia realiam gyvenimui įtakos turintys žaidimai

Buried In Time
Creative Commons License photo credit: dantc

Neseniai rašiau apie agresyvių žaidimų įtaką, o dabar atėjo laikas padiskutuoti, kurie labiausiai mus keičia realiame gyvenime ir kaip mes įj pradedame žiūrėti po daugybės valandų, praleistų prie kompiuterio. Pateikiu 7 daugiausia įtakos turinčius žaidimus, aprašytus GameRadar.

Skaityti daugiau..

Psichologija ir psichologijos knygos

Dar vienas dalykas, kuriuo domiuosi – tai psichologija. Manau, kad šis mokslas praverčia kiekvienam,  daugiau besidominčiam apie žmogų, jo mąstymą, poelgius įvairiose situacijose ir apskritai – psichologija ar jos pagrindai reikalingi kiekvienam. Juos galima panaudoti bet kokiame darbe ar bet kurioje gyvenimo situacijoje.

Šįkart plačiau aprašysiu savo perskaitytas ir skaitomas psichologijos knygas, galbūt susidomėsite ir jūs.

Skaityti daugiau..

Mus valdys reklama

Mus visus erzina reklama rodoma per televizorių, tinklalapiuose, bei stenduose mieste. Niekam nepatinka reklama, tačiau netrukus, mes tiesiog negalėsime jai atsispirti. Atrodo neįtikėtinai, bet pagal dabartinius duomenis didžioji dalis reklamos užsakovų ir gamintojų domisi ir aiškinasi neurorinkodaros principus. Nuo šiol reklamų gamintojai “nuskenuos” mūsų smegenys ir pagal tam tikrų smegenų pusrutulių veiklą sužinos ar mums reklama patinka ar ne, taip pagamindami reklamą, kuriai nė vienas negalėsime atsispirti. Visa tai atliekam stebint smegenis dvejais būdais:

1) Žmogui atliekant protinius užsiėmimus, stebima kur teka didžioji dalis kraujo, taip matoma, kuri vieta labai sužadinama, taip pat rodo kur ir kaip smegenys priima sprendimus atlieka mąstymus, analizuoja reklamą.

2) Matuojamas smegenų elektrinis potencialas. Įvertinamą per kiek laiko žmogaus smegenys reaguoja į dirgiklį.

Visų bandymų tikslas nustatyti, kas sukelia teigiamą nervų sistemos reakciją, o kas ne. Taip pat šis neurorinkodaros metodas gali pasakyti, tai ko žmogus nežino, kad žino – leidžia atskleisti motyvus dėl ko žmogus perka būtent tą daiktą, nors šalia jo yra dar keli tokios pat rūšies daiktai.

Neurorinkodaros tyrinėjimai sukėlė daug ginčų. Bijoma, jog žmonės pradės pirkti daiktus, kurie jiems visiškai nereikalingi, taip pat tai gali tapti žmonių nutukimo, susirgimo priežastimis. Įsivaizduokite, kas bus jeigu tokiais principais bus reklamuojami ir vaistai ar kitos medikamentinės priemonės. O ką jau kalbėti apie mėsainių ir garsiosios Coca-Cola kompanijos gaminius. Taip pat pagalvokite apie reklamas internete, kai čia pat paspaudęs iškart gali ir nusipirkti viską, televizoriuje rodomos reklamos produktų taip greit nenusipirksi – reikia eiti į parduotuvę ar bent pasiskambinti, o čia viens du ir jau turi.

Mokslininkai džiaugiasi tyrinėdami žmogaus smegenis mat, tai nauji vandenys, kuriuose lygi šiol niekas nebuvo apsilankęs. O ir dėl reklamos bent jau kelis artimiausius metus neverta pergyventi, nes neurorinkodara pradėta tyrinėti visiškai neseniai, todėl ir patikimų faktų apie žmogaus smegenys dar nėra surinkta, kurie galėtų įtakoti mus pirkti viską, kas rodoma televizoriuje arba internete.

Kas yra žmonės ?

Žmonės labai įdomūs primatai. Kodėl primatai? Mano manymo, todėl, kad visi mąstome labai primityviai, aišku ne tame ši prasme suteikta žmonėms, tačiau aš ją taip interpretuoju labai paprastai, kad būtų aišku.

Mes bijome, mylime, džiaugėmės, liūdime ir panašiai. Mums atrodo, kad dažnai esame susimąstę labai rimtai, bet ar iš tikrųjų mes mąstome rimtai? Kiekvienas mąstome apie sau aktualius dalykus, vienas gali mąstyti apie kompiuterinius žaidimus ir jam atrodys ši mintis pati svarbiausia, kitam pasirodys, jog meilė yra svarbiausia, kitam kitkas ir t.t. Tačiau ar esame pamąstę apie dalykus, kurie svarbūs visiems, ar esame susimąstę rimtai kitų nelaimėmis… Galima vardinti daugybė tokių pavyzdžių ir, manau, nevisi mes galvojame apie tokius dalykus.

Kažkas yra pasakęs (tiksliai neįvardinsiu kaip) mus supa aplinkybės ir mes elgėmės pagal jas… Kaip minėjau tikslios minties neatsimenu tačiau manau esmę supratote. Kartais susimąstai, koks gyvenimas sudėtingas, kokių kliučių ir įvairių nesąmonių yra, bet kita vertus prisimeni gerus ir linksmus laikotarpius, kai buvo gera ir pan…

Įdomu, teigiamų ar neigiamų dalykų mūsų gyvenime yra daugiau? O gal mes tiesiog daugumą jų interpretuojame kaip blogus ir nematome jų gerosios pusės ? Mano nuomone, per visą mūsų gyvenimą yra vienodai ir gėrio, ir blogio. Kartais atrodo, kad viskas blogai ir niekaip neišbrendi iš to liūno, tačiau visą tai vėliau susilygina, vėl įsivyrauja pusiausvyra ir harmonija. Tai galėtumėme pagrįsti vienu posakiu:

Gėryje yra blogio, o blogyje yra gėrio.

YinYang posakis

Taip pat esu girdėjęs ir dar vieną įdomų posakį:

Be blogio nebūtų ir gėrio.

Matyt, pasaulis ir gamta jau yra taip sudaryti, jog turime gėrio ir blogio, kurie visada ir visur kovoja ir kovos, kuris užims aukštesnę vietą žmogaus (nė vien jo) viduje. Žmogaus temperamentas yra nepakeičiamas, o charakteris jau priklauso nuo aplinkos, nuo gyvenimo sąlygų, kurios vėliau ir turi įtakos žmogaus pasirinkimui būti “geram” arba “blogam”.

Vienas žmogus pasakė juokas – tai linksmumas, rimtumas – tai niūrumas… Taip galima sutikti su šia mintimi, tačiau ar yra būtent taip? Aš galvoju, kad iš tikrųjų, kur rimtumas, ten nelabai rasi linksmumą, nes jei jau darai rimtai, tai rimtai, pati žodžio prasmė paaiškina tai. O juokas, visada buvo ir liks linksmumo simbolis, juk tik mes žmonės vieninteliai iš gyvūnų ir gyvių galime juoktis!!! Ir tai reikia vertinti, nemažiau už kitas žmogaus savybes. Iš tikrųjų nereikia nuvertinti nė vienos žmogaus savybės…

Mes žmonės esame sukurti ne bet kam, kai kurie gali interpretuoti, kad Dievas sukūrė mus, kiti, kad tai mokslo padarinys, aš nesmerkiu ir neneigiu abiejų pusių, tačiau… Mes savo mąstymu liekame primatai ir liksime, kol į daugelį dalykų nemokėsime pažvelgti kitaip, suprasti jų kitaip nei dabartinis materialusis pasaulis.

Socialinė inžinerija

Galime teigti, kad tai yra kaip ir atskiras mokslas, kuris siejamas su žmonių bendravimu, jų nuomonės keitimu ir žmonių paveikimu. Socialinės inžinerijos tikslas, žmogui nežinant sužinoti, tai ko jis realiame gyvenime nenorėtų, kad būtų atskleista arba žinoma kitų asmenų, institucijų. Dažniausiai žmonės apie tai nesusimąsto ir nežino, kas tai per inžinerija ir kaip ji veikia.

Kiek esu susidūręs susidariau tokią nuomonę, jog socialinės inžinerijos įtakos beveik neįmanoma išvengti. Aišku, teoriškai galėtumėme atidžiai klausyti, ką mums sako nepažįstamieji ir bandyti susieti su jų kitais (tuoj įvyksiančiais) veiksmais ar ketinimais, tačiau mes nesame tokie budrūs ir negalime visada būti psichologiškai pasiruošę tokiems įvykiams.

Dažniausiai, tai sugeba daryti psichologai arba su žmonių bendravimu artimai susiję asmenys, kurie gerais arba nedorais ketinimais yra užsiiminėję socialinės inžinerijos praktika ir jos pritaikymu realiame gyvenime.

Socialinės inžinerijos paprasčiausias ir aiškiausias pavyzdys yra telefoniniai sukčiai, kurie nusitaikę į žmogų, kai jis negali blaivai mąstyti ir apgalvoti sekančių sukčių ketinimų. Žmonės yra įtikinami arba išklausinėjami vienu ar kitokiu būdu, kad sužinotų jų darbo pozicijas ar tiesiog, kaip šiuo pavyzdžiu, išreikalauti pinigų.

Socialinė inžinerija buvo pradėta taikyti labai seniai… Pirmieji ją pradėjo naudoti pirmieji programišiai (hakeriai). Jie dažniausiai siekdavo sužinoti įvairių dalykų slaptažodžius, kompiuterių ar panašios technikos serijinius numerius, kuriais pasinaudoję galėdavo daryti savo darbus. Taip pat tai buvo taikoma “phone phreaking” atstovų (telefonų nusikaltėliai, dabar tikrai neatsimenu tikslaus vertimo lietuvių kalba). Jie dažniausiai norėdavo sužinoti, kai kuriuos duomenis, apie telefoninius tinklus vienoje ar kitoje telefonų kompanijoje. Taip pat jie priversdavo žmonės pasakyti, tai, ko tikrai jų vadovybė nebūtų leidusi.

Kaip minėjau, tai gana senas dalykas, tačiau ir dabar nedaug kas žino apie šį “mokslą”. Kad ir kaip bebūtų keista, jis yra artimai susietas su kompiuterių ir informacinių technologijų sritimi.

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti