Nuomonė: Antrasis studijų semestras KTU

Laikas bėga itin greitai ir nepastebimai – štai jau ir antrasis įrašas apie jau antrą užbaigtą semestrą universitete KTU. Didžioji dalis anksčiau išsakytos nuomonės ir pastabų nepasikeitė, tačiau reikia viską apžvelgti iš naujo ir padaryti naujas įžvalgas ar pastebėjimus.

Matematika ir fizika

Turbūt aktualiausias yra studijų lygis ir kokybė, ką studentas gauna už savo atsineštą ar susimokėtą krepšelį. Iš tikrųjų studijų kokybę vertinu vis dar neigiamai, nes orientuojamasi į mažai susijusius su specialybe dalykus, daugiau apskritai į bendrą išprusimą nei į profesinių gebėjimų ugdymą. Šiais metais išliko matematika, kuriai kažkokių didelių priekaištų sunku pareikšti. Orientuojamasi į tai, ko reikia mokantis fizikos, galima įžvelgti tiesioginių sąsajų su programavimu ir galbūt  kada prireiks programuojant integralų, diferencialinių lygčių ir panašių dalykų. Apskritai matematikos žinias tenka pritaikyti dažnai ir kituose dalykuose, todėl skųstis, kad moko to ko nereikia, negalima.

Kiek kitokia situacija su fizika. Šiais metais prasidėjo Fizika 1 kursas, kuriame iš esmės pakartojome mokyklos 9 – 10 klasės kurą, t.y. mechanika, svyravimai, bangos, Niutono dėsniai, termodinamika ir pan. Buvo pakankamai nesunku mokytis teorinius dalykus ir uždavinius vien dėlto, kad buvo geras pasirengimas iš mokyklos laikų ir medžiaga buvo lygiai tokia pati. Vienintelis skirtumas tas, kad išvedant formules buvo parodomi dar keli tarpiniai ar pradiniai žingsneliai susiję su integralais, kurių mokykloje tiesiog nerodydavo. Fizika daugiausia aš palaikiau tik dėl bendro išprusimo ir žinių, tačiau iš kitos pusės pagalvojus, galima buvo sutelkti visą dėmesį į elektrą ir su ja susijusius mokslus ar bent kiek priartinti medžiagą prie kompiuterijos ir mokyti dalykų, susijusių būtent su ja. Na, bet Fizika 2 kursas laukia dar ir kitais metais, kuriame kartosime 11 – 12 klasės A lygį, ką iš esmės taip pat jau turėjau. Visiems norintiems studijuoti informatiką KTU rekomenduoju būtinai pasirinkti Fizikos A lygį, nes išmoksite mokykloje beveik visko, ko reikės universitete ir bus paprasčiau čia, nereikės įdėti tiek darbo mokantis ar bandant suprasti.

Fizika teko nusivilti ir tuo, kad reikalavo daug laiko bei pastangų, o įvertinimai buvo maži. Pavyzdžiui, turėjome 8 laboratorinius darbus, kuriems reikdavo ruošti kiekvieną kartą ataskaitas, dar ir gintis. Taip pat nelabai suprantama buvo vertinimo sistema ir tik  paprašius argumentuoti pažymį pažymiai pradėjo stebuklingai keistis ir išlipo iš 8, kuris taip buvo pamėgtas dėstytojo. Pasipiktinimą kėlė ir nuolatinis kabinėjimasis, tiesiąją to žodžio prasme, prie ataskaitų: jeigu pirmaisiais kartais tikrai būdavo netikslumų ir ne viską žinodavau, tai vėliau būdavo tokių atveju, kai jau ataskaita, atrodo, parengta tobulai ir galų gale pasakydavo vis tiek ką nors, pavyzdžiui, per mažai žodžių prie sprendimų ar kažkas panašaus. Taip ir likau nesupratęs ar tai buvo daroma specialiai ar tiesiog per didelis pedantiškumas. O kartu dirbantiems dėstytojams turėjo, manau, taip pat sukelti nepasitenkinimą, kai jau su jų įvertinimų ir parašu tas pats dėstytojas antrą kartą perversdavo ir vis tiek prie ko nors dar prisikabindavo.

Programavimas

Šiais metais be matematikos taip pat išliko ir J. Blonskio komandos vadovaujamas programavimo modulis, kuris buvo pavadintas Objektiniu programavimu. Mokė dirbti su dinaminiais sąrašais, kas tikriausiai per visus šiuos metus programavimo srityje buvo nauja ir naudinga, C++ klasėmis, objektais. Dinaminius sąrašus vertinau kiek kritiškai iš pradžių, nes buvau pripratęs su daug paprastesniu informacijos valdymu PHP, tačiau paskui pastebėjau, kad C++ nieko doro neturi be jų, o dinaminis masyvas, kaip jau buvo aišku pirmajame semestre, tik taip vadinamas. Nepatiko tai, kad nebuvo visiškai aiškinama objektinio programavimo metodika, patarimai, ką ir kaip kada naudoti, o buvo duodami pliki uždaviniai, daugiau paaiškintos išvestinės klasės, taip pat realiai visiškai nebuvo užsiminta apie protected kintamųjų galimybes, kas, mano supratimu, yra itin svarbus dalykas OP. Tiesiog trūko teorinio apibendrinimo, aiškinimo, kaip reiktų mąstyti objektus, kada juos geriausia naudoti kaip tokius, kada kur ir kaip geriausia naudoti išvestines klases ir pan., kaip jau minėjau, buvo pateikiami uždaviniai, kurie supažindino su C++ sintakse, o ne pačiu objektiniu programavimu kaip tokiu ir jo galimybėmis, pranašumais bei panaudojimu. Žinoma, buvo paminėta, kad yra toks stekas, eilė ar panašūs dalykai, bet nebuvo jų praktinio panaudojimo ar pan.

Galbūt būtent dėl to, jog mokoma sintaksės, o ne mąstymo ir supratimo, dėstytojai paskui stebisi, kaip studentai nesuvokia, kad iš vienos funkcijos galima kreiptis į kitą funkciją arba kad tą patį parametrą perdavus vienai funkcijai jį iš tos funkcijos galima perduoti dar kitai funkcijai ir kt. Atrodo elementaru, bet kad būtent tokių dalykų, kas ta funkcija ir neaiškinama – numeta, kad va C++ funkcija taip atrodo ir spręskite uždavinį panaudodami 3 funkcijas ar pan.

Visą dviejų semestrų kursą, mano nuomone, galima sutraukti į vieną semestrą, nes absurdiška pusę metų mokyti žmones masyvų, funkcijų, darbo su eilutėmis, o paskui beveik tą patį daryti kitą pusmetį tik kad jau su objektais. Galbūt reiktų pamąstyti ir apie paskaitų kaip tokių reikalingumą, nes paskaitos būdavo skaidrių atpasakojimas, kuriose būdavo sintaksės paaiškinimai, vienas kitas uždavinio pavyzdys ir pan. – skaitant skaidres nėra poreikio eiti į paskaitas, nes nieko naujo ar kitokio nepasako. Geriau būtų suteikiamos žinios apie panaudojimą, sprendžiamos problemos, kaip uždavinius ir praktines problemas mąstyti, pateikti naudojimo pavyzdžių ir kt.

Kitais metais teks mokytis Java naudojant Greenfoot, kas irgi šiek tiek kelia nerimą, kad vėl teks mokytis dalykus, kurių ateityje niekaip nepritaikysi, nei jie realiai bus naudingi – nebent pačiam mąstymui ir suvokimui, tačiau negaliu nieko komentuoti vien dėl to, kad dar neteko susidurti su KTU Java komanda.

Kompiuterinė grafika ir filosofija

Du visiškai nauji dalykai šiais metais – tai kompiuterinė grafika ir darbas su AutoCad bei filosofija. Nors paskaitų metu kompiuterinė grafika iš esmės priminė praeitų semestro skaitmeninę logiką vis dėlto negalima reikšti jokių priekaištų dėstytojams. Šįkart daugiau patys studentai buvo kalti, kad neina į paskaitas ar nesimoko, nes dėstytojai tikrai stengėsi viską išaiškinti tinkamai, naudojo PowerPoint galimybes pabraukti, papiešti ir papildomai aiškinti ant skaidrių įvairius dalykus. Taip pat mokantis egzaminui visa reikalinga informacija iš esmės buvo skaidrėse, nors vietomis gal pateikta kiek kreivokai, tačiau knygos skaityti praktiškai nereikėjo visiškai. O pats semestras buvo padalintas į dvi dalis: 5 balus sudarė AutoCad laboratoriniai ir kontroliniai, o kitus 5 kompiuterinės grafikos egzaminas, kuris susidarė iš tokių dalykų, kaip tam tikrais algoritmais vaizduojami elementai, tiesės ir kt. kompiuterio ekrane, spalvų teorija, vaizdo projekcijos ir pan.

Filosofijos beveik visą semestrą nebuvo paskaitų, nes dėstytoja sirgo mįslingomis ligomis ir paskaitos atsinaujino tik dekanatui tai sužinojus. Filosofija visai patiko ir šiek tiek privertė susimąstyti apie kai kuriuos dalykus, kuriuos dažnai priimame kaip neginčijamą tiesą ir apskritai apie gyvenimą. Aišku, daugeliui tai buvo tamsus miškas ir visi skubėjo nuniekinti šį mokslą kaip mistiką ir tauškalus, gaila, kad žmonės nenori šiek tiek labiau atsimerkti iš išlipti iš populistinio mąstymo – dabar iš tiesų suvokiau apie ką rašiau mokykloje rašiniuose apie pop kultūros paveiktus, nemąstančius žmones. Vienu tarpu buvo pavaduojantis dėstytojas, kuris buvo, tikrąja to žodžio prasme, kietas filosofas ir įdomi asmenybė, tačiau nebuvo tiek įdomu, nes kalbėjo labai giliai ir sąvokomis, kurias reikėjo žinoti, kad bent suprastum, ką nori pasakyti, o mūsų dėstytoja sugebėjo prie visko prieiti gyvenimiškai pavyzdžiais, aiškiai ir pakankamai gerai.

Kodėl universitetas yra viena didelė biurokratinė mašina?

Daugelis aplink ir Twitter rašė, kad vienaip ar kitaip vengė rašyti apie savo universitetą vien dėlto, kad bijojo susidorojimo ir, taip sakant, gali netyčia ir nebaigti. Šios visos kalbos turi iš dalies tiesios. Šiais metais pastebėjau įdomų dalyką ir iš kur KTU toks turtingas ir modernus universitetas, o paslaptis čia labai paprasta apie kurią viešai kalba net ir patys dėstytojai.

Universitetas nebemeta įstojusių „ne ten“. Jeigu prisiminsime laikus, kai po pusmečio atkrisdavo pusę sustojusio kurso, dabar to tikrai neišvysite. Tiems žmonėms netgi šiek tiek pakeliami balai iki tų varganų penketų, kad tik neiškristų ir kitais metais toliau turėtų atsinešę savo krepšelį, mokėti už perrašymus ir skolas. Kaip vienas dėstytojas puikiai pasakė, juos čia specialiai laiko iki trečių studijų metų pabaigos, o paskui visus „ne ten“ įstojusius išmes, nes universiteto vardui bus gėda išleisti nevykusius specialistus ar tuos, kurie muš per statistinius rodiklius. Paprastas dalykas: priimti visus, kurie sustoja, o paskui išlaikyti ant ribos, kuo daugiau.

Būtent tokią tendenciją galime stebėti KTU kai kuriamos visiškai identiškos specialybės – šiais metais pirmakursiai galės stoti į informatiką, informatikos inžineriją, programų sistemas, informacines sistemas, kurių pirmieji du metai praktiškai identiški, o likę du irgi nesiskiria niekuo, nes programų sistemų programoje yra iš anksto sudėti moduliai kaip konstantos iš informatikos programos, kur atseit po 2 metų galima rinktis specializaciją. Tai, matyt, universitetui suteikia galimybę priimti dar daugiau žmonių ir iš jų pasipelnyti, o nesugebančių susivokti, kad ne ten įstojo dar ir gyvenimus sugadinti 2-3 metus laikant už pavadžio ir iš jų besipelnant.

Dabar nebestebina toks didelis viešųjų ryšių kampanijų aktyvumas ir brangiausių reklamų pirkimas bei pirmo kurso pradžioje pildyta anketa „iš kur apie mus sužinojote“.

KTU palyginimas su užsienio universitetas

Po šių metų nusprendžiau palyginti, ką mokėsi kitų universitetų, įsikūrusių užsienyje, studentai ir taip jau sutapo, kad palyginimui pasirinkau Aberdeen universitetą (už informaciją dėkoju @slontlt) bei mano simpatijas turintį Edinburgo universitetą.

Mano turima informacija, Aberdeen universitete antrąjį semestrą mokėsi Java, Web technologies (html, css, js, php, sql), Web development (ruby, rails, git), Business and Enterpreneurship bei turėjo galimybė pasirinkti vieną su informacinėmis technologijomis susijusį dalyką, pavyzdžiui, foundations of Computing Science, taip pat susidūrė su Test-Driven Development.

Edinburgo universitete mokėsi: 1 logikos modulį, haskelio (funkcinis programavimas) modulį, 1 Cognitive Science, 1 objektinio programavimo su JAVA modulį, 1 duomenų struktūrų ir bazių (angl. data and analysis), kuriame mokė SQL, XML, efektyvių DB ir pan. bei 1 verslumo modulis.

Taigi visa tai palyginkime su matematikos moduliais, 1 fizikos moduliu, 1 skaitmeninės logikos (1010, Būlio algebra), 1 kompiuterinės grafikos (autocad, teorija), 1 informacinių technologijų (Word, Excel, PowerPoint), 1 filosofijos ir 1 komunikavimo pagrindų bei kūno kultūros ir kompensaciniu anglų kalbos moduliais.

Na, manau, skirtumai akivaizdūs ir netgi paskaitęs tokius dalykus pradedi mąstyti apie tai, kad tikriausiai Lietuvoje universitetas per 4 metus šiaip ne taip sugeba išmokyti to, ką užsienio vienas paprastesnis, o kitas geriausių universitetų dvidešimtuke išmoko ar supažindina per metus. Šioje vietoje verta prisiminti apie norą įvesti ir padaryti Lietuvoje aukštąjį mokslą mokamu. Jeigu anksčiau dar kiek įtikinamai atrodė B. Burgio argumentai, kurių dabar jau gerai nebeprisimenu, tai galiu drąsiai pasakyti, kad vien ši mintis absurdiška ir kvaila. Jeigu Lietuvoje įvestų mokamą aukštąjį mokslą, tai joje liktų tik neturtingų šeimų vaikai, kurie ir tai tikriausiai nestotų į tuos universitetus, o apie kažkokį kokybės pagerėjimą ar kažką panašaus net kalbėti neverta, nes tų dėstytojų, kurie dabar ten dirba niekas nei atleis, nei į pensiją išmes, o nauji ir jauni neis vien dėl to, kad norint kažką pasakyti ir pirštu pabaksnoti į elementarias klaidas reikia dešimt metų arti be jokių garantijų ir paskui dar dirbti tokį darbą už minimumą.

Apibendrinimas

Labiausiai šiais metais savo puikiu darbu ir iš tiesų trykštančiomis žiniomis bei noru jas perteikti įsiminė šie dėstytojai atsitiktine tvarka: N. Janušauskaitė – puiki matematikos dėstytoja, kuri turi metodiką, pati išmano daug ir sugeba tas žinias perteikti studentams; A. Grigonis – fizikos teorijos dėstytojas, nors ir dirba galbūt kiek senstelėjusiais metodais, kai viskas diktuojama, bet tai daro geriau už jaunesnius kolegas (pavadavo), kurie daug kalba, o taip esmės ir nesugeba pasakyti, tiesiog įdomi ir puiki asmenybė, V. Bukšnaitis – keista, tačiau šis programavimo dėstytojas nei man dėstė, nei vedė teorines paskaitas, tačiau teko su juo keletą kartų smagiai pasikalbėti bei matyti jo darbo metodus (nes visada šalia J. Blonskio būdavo)  ir pasirodė labai įdomi asmenybė, taktiškas ir diskretiškas dėstytojas, kuris profesionaliai ir puikiai atlieka savo darbą bei pareigas. Verta prisiminti jaunatviškumu trykštantį ir taip pat profesionaliai pareigas atliekantį dėstytoją bei KTU Informatikos fakulteto prodekaną A. Kulikauską, kurio asmenybė taip pat patiko.

O kai kurių dėstytojų perdėta aroganciją jau nebepateisina tų žinių ir legendų, kurios čia vis dar pinamos – tiesiog nebematau tų gabumų ir kažkokių ypatingų gebėjimų dėstant medžiagą apie kuriuos visi baigę KTU tiek kalba – galbūt ankstesniais laikais buvo kitaip, kai nedaugelis domėjosi programavimu ir jie buvo, galima sakyti, išrinktieji. Dabar toli gražu taip nebėra.

Sesijos įvertinimas (kompiuterinės grafikos egzamino mažas pažymys dėl kurio esu pats kaltas sugadino gražiai atrodantį semestrą, bet gyvenimas tęsiasi):

Ir tikriausiai šie metai leido man suprasti, kad didžiausia gyvenimo klaida, kurią padariau – tai kad nestojau į Edinburgo universitetą, kai visos galimybės tam buvo.

Nedrįsčiau teigti ir to, kad KTU atperka prasto miesto stereotipus ir įvaizdį, nes sostinėje, esu įsitikinęs, studijuojant atsiranda tikrai daugiau galimybių tobulėti visomis prasmėmis.

Rašykite komentarą

Komentarai

  • Vidmantas
    birželio 21st, 2011 / 17:04
    Atsakyti

    „didžiausia gyvenimo klaida, kurią padariau – tai kad nestojau į Edinburgo universitetą“ – apie tai galėsi spręsti geriausiu atveju po 20 metų, o realiai – niekada. Alternatyvios realybės, kad būtum pažiūrėjęs kaip būtų buvę, nėra ;-)

  • Mindaugas
    birželio 21st, 2011 / 20:43
    Atsakyti

    Kai ką gero specialybių išskyrime galima įžvelgti. Man asmeniškai labai patinka kad bus atskira programerių grupė (programų sistemos – jei neklystu), nes po dviejų metų šią specialybę pasirenką patys stipriausi studentai ir tada kitaip dėstytojai žiūri į studentus. Ir netgi kitaip vyksta studijavimas, kai aplink tave motyvuoti žmonės. Gal net kokybė (žinių įsisavinimas ir jų kiekis) pagerės. Bent jau aš to tikiuosi iš programų sistemų grupės. :)

  • Jonas
    birželio 21st, 2011 / 23:09
    Atsakyti

    Dėl viešųjų ryšių ir marketingo šiuo atveju KTU nėra išskirtinis, nes po Aukštojo mokslo reformos visos aukštosios mokyklos ėmė kur kas aktyviau reikštis šioje srityje, ypatingai kolegijos, o ką jau kalbėti apie MRU. Tas pats ir su dirbtinai sukurtomis specialybėmis, kur dėstomi tie patys arba labai panašūs dalykai ir dažniausiai dėsto tie patys dėstytojai skirtingiems kursams. Taip pat tenka su tavim sutikti ir dėl nepažangių studentų išlaikymo bet kokia kaina. Šioje vietoje ir pasireiškia Lietuvos universitetų socialinė atsakomybė…

  • --//--
    birželio 21st, 2011 / 23:46
    Atsakyti

    Drįsčiau nesutikti su teiginiu , jog dėstytojai specialiai kelia balus , kad studentai kuo ilgiau išsilaikytų, o po trečio kurso visus blogiausius mes lauk … Nors KTU’nas ir kovoja dėl krepšelių , tačiau kiekvienas dėstytojas atskirai nėra suinteresuotas be proto rūpintis darbovietės prestižu. Dauguma jų manau labiau šeima rūpinasi, o ne KTU’no geru vardu. Juk ir nuo iškritusių studentų kiekio dėstytojams alga nedidėja … O dėl penketo – net ir didžiausias kirvis būna šiek tiek atšipęs, galbūt tiesiog suveikia žmogiškasis faktorius.

  • Juozas Domarkas
    birželio 22nd, 2011 / 21:54
    Atsakyti

    Labai įdomu, kaip susiklostys „Programų sistemų“ studijų programa.

  • VaTaiTau
    birželio 23rd, 2011 / 12:20
    Atsakyti

    Įdomus straipsnis. Niekas nepasikeitė per 7 metus. Puikiai pamenu kaip keikdavau fiziką ir matematiką, nes tikrai nemaniau, kad jos man reikės. Užkniso juodai išgirto Bukšnaičio kabinėjimasis prie ataskaitų. Prieš 7 metus tikrai pritarčiau teiginiams, jog C++ buvo galima sutalpinti į vieną semestrą ir kad mažai IT modulių pirmame kurse. Tačiau šiandieną džiaugiuosi, kad visus šiuos „beverčius“ dalykus turėjau.
    Pirma, matematikos ir fizikos tau tikrai prireiks, jei nuspręsi registratūroje pasirinkti kitą mokslo kryptį(elektronika, telekomunikacijos, mechanika, chemija). Matematikos tau tikrai prireiks, jei ateitį sieji ne vien su WEB technologijų kūrimu, CRM ar buhalterinių programų kūrimu. Užtenka pasižiūrėti į JPEG standartą, viskas aprašyta matematinėmis formulėmis. Paprastai sudėtingesni algoritmai aprašomi matematinėmis išraiškomis. Fizikos irgi reikės, jei reikės automatizuoti kokį gamybos procesą ar parašyti soft’ą kokiam įrenginiui. Pvz. šiuo metu programuoju vaizdo kameros varikliuką, kuris šalina triukšmus, atsirandančius esant prastam apšvietimui, čia labai pravertė optikos ir elektronikos žinios.
    Antra, C++ ar C yra puikus pamatas susipažįstant su programavimu ir kitomis programavimo technologijomis.Juk nuo C++ lengviau persiorientuoti ant PHP, nei nuo PHP pereiti prie C++. Ir šiaip su C ar C++ kuriamos operacinės sistemos bei jų moduliai. Sutinku su straipsnio autoriumi, jog galėtų daugiau Blonskio šutvė padirbėti su savo moduliu ir padaryti jį efektingesnį. Tačiau, kol Lietuvoje nebus privalomas informatikos egzaminas stojant į Informatiką ir kol priiminės beleką į informatiką, gabesni studentai turės vilktis mažomis apsukomis, kad jų kolegos, pirmą kartą susipažįstantis su programavimu, spėtų pramokti programuoti.
    Aberdeen universiteto programa, mano akimis žiūrint, yra nieko verta. WEB technologijų tutorial’ų nusėtas visas internetas, tad įgauti pradines žinias apie html, css, js, php užtenka mėnesio. O čia žiūrėk visas semestras. Su rubiu pačiam teko darbo reikalais susidurti, irgi lengvai pramokstamas dalykas, tik šiek tiek sintaksė sunku perprasti. Su kitais moduliais teks susidurti vėliau KTU. Edenburgo universiteto programa rimtesnė, tačiau negalima teigti, kad jie visko išmoko per vienerius metus, ką KTU išmoko per 4 metus.
    Kiek bendrauju su kolegomis ir buvusiais grupiokais, kurie rimtai dirba IT srityje, beveik visi šiandieną pripažįsta, kad KTU Informatikos programa yra gera, nes paruošia universalius specialistus, o užsienio universitetai tik siauroje srityje dirbančius specialistus. Taip pat visi sutinka, kad KTU per pirmuosius semestrus per daug trypčiojama vietoje: bent mano laikais nebuvo aiškinama, kam C++ reikalingas #define ir kuo skiriasi const ar volatile; mest lauk excel, word, powerpoint modulį; susiaurinti matematikos modulius(prieš 7 metus, tam buvo skirta 4 semestrai), daugiau skirti laiko praktiniam programinių žinių panaudojimui.
    Puikiai suprantu straipsnio autorių ir prieš 7 metus jam 100% pritarčiau, tačiau savo kailiu įsitikinau, jog KTU mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Jei žinai savo gyvenimo pašaukimą, jog būsi duombazistas ar WEB developer’is, tai verta rinktis užsienio universitetą ar kokią Lietuvos kolegiją. Jei žinai, jog tau patinka programuoti, tačiau nežinai ką ateityje programuosi, rinkis KTU ir susirask papildomą veiklą, susijusia su programavimu.

  • Ričardas Š.
    birželio 23rd, 2011 / 18:50
    Atsakyti

    Aš ir nesakau, kad fizika ir matematika nereikalingos ir apie tai neužsiminiau. Norėjau pasakyti, kad galbūt fiziką galima pritraukti arčiau kompiuterijos ir mokyti realius dalykus, modelius tinkamus kompiuterinėje srityje, o ne apskritai. Bendros žinios, visada yra geros ir to neneigiu. Universitetas turi būtent ir suteikti ne tik profesinių žinių, bet ir bendro išprusimo. Iš kitos pusės neturi būti atvirkščiai, kad išmoko viso kito tik ne tavo specialybės.

    O kad pirmuose kursuose per žemas lygis ir S lygiui apskritai reikia daryti griežtas reformas, kai jis būtų visiškai atskirtas nuo A ir B bei būtų mokoma praleidus visus pagrindus ir kimbama tiesiai už ragų, tai faktas. Tereikia, kad kažkas padėtų šią problemą išspręsti dėstytojams arba duotų paskatos mėginti ir keisti kažką.

    Užsienio universitetai visoms specialybėms ruošia siauros srities specialistus – būtent dėl to jie išsiskiria nuo mūsiškių. Ir čia, manau, diskusijų klausimas: ar mokėti viską, ar mokėti savo sritį, bet būti joje profesionalu. Lietuvoje ir taip daug Web srityje, kurie daro viską: karpo dizainus, programuoja ir kt., tačiau realiai ne visur ta kokybė geriausia ir tik vienoje srityje žmogus gali vadinti save tikru specialistu. Iš kitos pusės, sutinku, kad reikia domėtis plačiai ir viską žiūrėti kaip galimybes, susidurti su kuo daugiau programavimo kalbų ir pan.

    Taip pat, esu įsitikinęs, kad nebūtinai KTU, o apskritai bet kokio geresnio universiteto šaknys karčios, o vaisūs skanūs – tokia ta realybė. Norisi tik, kad tie 4 metai praleisti universitete būtų verti to ir suteiktų kuo daugiau žinių ir galimybių.

    • VaTaiTau
      birželio 24th, 2011 / 00:42
      Atsakyti

      Na ne visi užsienio universitetai moko tik siauros srities specus. Šiaip visam pasaulyje universitetai skirstomi į 2 tipus: tradiciniai(tokie kaip KTU, Oxford’as, kurie orientuoti į tyrimus ir atradimus) ir orientuoti į kažkokią sritį(Edenburgas, Abeerden, Lietuvos ISM).
      Tad pirmiausiai reikia atsakyti stojant į klausimą, ar aš noriu būt tik vienos srities programeris ar aš noriu kažko daugiau. Pats esu maksimalistas, todėl jei grįžčiau 7 metus atgal, vėl pasirinkčiau KTU, nes šiandieną iš Lietuvos universitetų labiausiai atitinka jau mano susiformavusius poreikius, VU yra per daug teoretinis, o VDU per silpnas.
      Manau, didžiausia klaida yra dabar, kad į KTU priima beleką, kaip paprastai pasaulyje į tradicinius universitetus priima tik labai gabius studentus. Kol taip bus, tol ir nepajudės Lietuvos universitetai iš šio jau dešimtmetį užsitesusio sąstingio taško.
      Galimybių ir žinių KTU’nas gali tau suteikti, tik reikia išmokti jas pasiimti. Klausai, kažkokios paskaitos, radai užkabinančią temą, kuri tau yra įdomi. Nueini pas dėstytoją ir sakai, kad iš to norėtum parašyti programą ar detaliau išdėstyti referate. Patikėk, dėstytojo(nebent jis yra arogantiškas degradas) akys sužibės ir gal net atleis nuo egzamino. Tęsiant galimybių temą, ar žinai, kad turi galimybę prieti prie mokslinių straipsnių ir knygų duomenų bazės? Ar į biblioteką nuėjai pasiimti tik fizikos ir integralų knygų? Biblioteka turi ir daugiau knygų. Tad galimybių tikrai yra, tik klausimas kiek studentai jomis nori pasinaudoti. Deja, mano laikais daugumai studentų rupėjo tik bakalauro popieriukais. Oi, atsiprašau, bakalauro diplomas.
      Finale: moko tik mokykloje, universitete turi studijuoti – t.y. turi būti didesnis pačių studentų indėlis. O jei manai, kad per 4 metus negausi to, ko nori, tai kam išvis studijuoti. Vienas draugas visą gyvenimą domėjosi trimatę grafiką. 4 metus mokėjo už mokslą kaip laisvas klausytojas ir taip nebaigė pirmo bakalauro kurso. Galiausiai tėvai jau jam leido nestudijuoti, nes matė, kad sūnus piktybiškai nesimokė, o domėjosi 3D ir žmogaus anatomija. Šiuo metu jis dirba su trimatę grafiką, išsilavinimo neturi, bet jam ir darbdaviams tai nemaišo.

  • Aleksandras
    liepos 26th, 2011 / 14:18
    Atsakyti

    Tiek gerų minčių tiek straipsnyje, tiek komentaruose :) Su daug kuo sutinku, kai kur ne, bet ne čia esmė, nesiginčysiu…
    Kaip dėstytojas, žinau daugelio problemų šaknis, bet ne visada galima operatyviai jas šalinti. Pavyzdžiui, pabandykite mokyti 300 visiškai skirtingų žmonių krūvoje :) Nebandėte? Kai kurie jų įstojo todėl, kad patiko programos pavadinimas, bet neturi jokių pagrindų. Ar galime jam uždrausti tapti informatiku? O kai kurie įstoję nustemba, kad čia reikia dirbti. Tokiems norėtusi uždrausti pas mus patekti, bet kaip?
    Aukštajame moksle galioja bendras principas – nesvarbu, koks esi, bet jei nori ir dirbi, mes Tau padėsime tapti tuo, kuo nori. Mokosi pats studentas, dėstytojai padeda. Labai tiksliai apie tai pasakyta komentare, universitetas nesukraus į Tave nei žinių, nei įgūdžių. Principas paprastas – pasiimk tai, yra galimybės. Būtent to norėtusi daugiau, norėtusi, kad pas mus ateitų iš mokyklos jau mokantys mokytis. Gal kada nors taip bus? Esu aplankęs nemažai užsienio universitetų, pavydžiu jiems. Bet matau kad ir pas mus padėtis keičiasi, tik pamažu. Bet problema ne vien studentuose, mes – dėstytojai, irgi ne visada turime pakankamai kvalifikacijos ir laiko … :(
    KTU Informatikos fakultetas nebus pajėgus patenkinti visus lūkesčius. Manau kad VaTaiTau beveik tiksliai išreiškė mūsų vietą. Ši orientacija atsirado ne tuščiai – tai nuolatinių kontaktų su darbdaviais ir bandymo rengti jų pageidaujamus specialistus pasekmė. Tik ten irgi didžiulė nuomonių įvairovė, visi nori galutinai parengto specialisto konkrečiai darbo vietai. Taip nesigaus. Gelbėja tarptautiniai standartai (mes orientuojamės į JAV).
    Pabaigai – norėtusi atsiliepimų po pusmečio. Šiuo metu C++ kursas keičiasi iš principo, pradėsime nuo objektų. Bet tikrai žinau, kad visiems neįtiksime – nepaisant lygių, bus kam per sunku, bus kam per lengva. Ko labai mums trūksta, tai grižtamojo ryšio. Tos formalios anketos ne itin padeda.
    Gal nevertėjo dėstytojui čia reikšti nuomonę, bet „užkabino“.
    Sėkmės!

    • Ričardas Š.
      liepos 26th, 2011 / 19:42
      Atsakyti

      Svarbiausia diskusija arba bent jau susidomėjimas ir noras kažką keisti ir nestovėti vietoje. :)

  • Šūdina lietuvos mokslo sistema arba kaip tapti diplomuotu debilu
    balandžio 14th, 2012 / 15:05
    Atsakyti

    […] blogerių “semestrines ataskaitas” apie mokslą Lietuvoje (viena iš Mykolo Riomerio, kita iš KTU). Sakykime, esi motyvuotas studentas tiek, jog tavo visa motyvacija, tiesiog veržiasi pro […]

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti