Tikroji Atvirojo kodo įtaka – tai ne nemokamos programos, tai šis tas daugiau

Open Source logotipas

Atvirasis kodas (angl. Open Source) jau ne vienerius metus dominuoja interneto naujienų ir tinklaraščių autorių dėmesyje. Visi mano, kad svarbiausias šių programų, įrankių ir valdiklių elementas kaina – nemokamas.  Tačiau ar vien tik tai svarbu mums ir ar tai tikroji Atvirojo kodo, kaip tokio, prasmė šių dienų internete?

ComputerWorld  straipsnio autorius visa tai įsivaizduoja, kiek kitaip. Pats Atvirasis kodas, kaip autorius mano, nėra pagrindinis dalykas ar kažkokia tai revoliucija, atvirkščiai – tai savotiškas katalizatorius, kuris skatina kitus (įmones ir žmones) elgtis kitaip, kažką kurti naujo ir daryti. Atvirasis kodas turi egzistuoti kartu su technologija ar tai būtų programinį įranga, kaip Mozilla, ar kompiuterinė – kaip dabartinė mažųjų (angl. netbook) kompiuterių revoliucija. Abiem atvejais Atvirasis kodas yra tik dalis pagrindinio mišinio.

Keir Thomas kaip viena geriausių šios minties pavyzdžių pateikia sustabarėjusią Microsoft kompaniją, kurią jis lygina su tanklaiviu, kuris toks didelis, jog jam sunku apsisukti 180 laipsnių (kalbant apie įmonės ilgametę strategiją ir vis mažėjančią įtaką rinkai). Microsoft visai netyčia pradėjusi savo verslą ir visai netyčia išpopuliarėjus dar dabar tebedirba su atskiromis programomis skirtomis atskiriems kompiuteriams. Šių dienų kompiuterių pasaulyje viskas pasikeitė, autorius pateikia gana įdomų žodį šiam reiškiniui apibūdinti – jis teigia, jog dabartinės interneto tarnybos (programos) yra „platformgnostic“. Pavyzdžiui, jam norint pasitikrinti Google Docs nebūtina turėti Windows OS, jis tą patį gali puikiai atlikti ir su savo išmaniuoju telefonu, kuris palaikomas Linux OS. Priklausomybė nuo kažkurios vienos platformos yra trūkumas.

Būtent todėl nereikia stebėtis vis mažėjančia Microsoft įtaka ir silpnėjančius jos vardu visame pasaulyje. Būtent todėl žmonės aikčioja pamatę siūlomas operacinių sistemų kainas, kuriomis naudojamasi tik tam, kad prisijungtum ir galėtum naršyti internete. Senoji Microsoft strategija – išmelžti kiekvieną centą šių dienų rinkoje tiesiog nebeveikia. Ir čia kaip atodrėkis po ilgos žiemos pasirodo Atvirasis kodas, kuris yra lankstus, nemokamas, nelicencijuotas (mokumo prasme). Google visiškai nereikia „užrakinti“ savo naršyklės Chrome išeities kodų – tam tiesiog nėra prasmės. Google nesvarbu, kokią platformą vartotojas naudosis ar kaip prieis prie interneto, atvirkščiai – šiuo atveju siūloma pasirinkti tinkamą įrangą ir svarbiausia – naudotis. Ir čia jau mums, vartotojams, reikia pasirinkti – arba siekį nuolat supančioti (galima paminėti ir nuolatinius Windows Genuine, apskritai Windows update funkcijos išjungimo panaikinimą, serijinius kodus, surištus su tam tikru kompiuteriu ir t.t.), arba rinktis tai, kas laisva ir tai kas prieinama be jokių papildomų kliūčių.

Google ir Microsoft privatumo politika

Kitas Keir Thomas pateikiamas apsektas tai kompiuterių architektūros. Vėlgi minimi du pavyzdžiai – Microsoft ir Linux. Šiuo atveju Microsoft nuo pat savo gyvenimo pradžios labiausiai susieta su x86 kompiuterių architektūra, savo gyvenimo be jos neįsivaizduoja ir dabar. Tačiau šiais laikais įvyko daug pasikeitimų ir naujosioms technologijoms (ARM) besivystant mikroplokštės ir plokštės tapo ne tik kad tobulesnės (naudoja mažiau energijos ir resursų), bet yra pačios daug kartų mažesnės už jau minėtas ir reikalingas x86 kartai. Autorius retoriškai klausia kas šiais laikais mokės už kompiuterį sunaudojantį nuo 500 iki 1000 vatų (mano asmeniškai naudoja 750W ir tai laikau, kad per mažai) palyginę su naujaisiais „netbook“ kompiuteriukais.

Emuliacjos yra tik dalis sprendimo – gal ta sistema ir veiks tinkamai, kaip rašo autorius, tačiau būtent dėl to visi kompiuterių gamintojai į savo mažuosius kompiuterius diegia Linux OS, nes ji nėra priklausoma nuo vieno kažkokio tai standarto ir architektūros. Ji nesistengė visiems įpiršti – „naudokitės tik x86 architektūra“. Būtent dėl to šioje rinkoje visiškai neegzistuoja Microsoft kompanija.

Galų gale autorius pateikia kaip pavyzdį ir pačią Google kompaniją. Kaip didžiausią Microsoft problemą jis įvardiją būtent šią ne vien tik populiariausios paieškos sistemos valdytoją. Keir Thomas mano, jog dvi kompanijos gali realiai viena šalia kitos egzistuoti ir palaikyti sveiką konkurenciją, tačiau tik ne šiuo atveju. Kodėl? Google visada buvo Atvirojo kodo šalininkė – nuo pat pirmų dienų naudoja Linux OS, o į savo naujuosius Android telefonus taip pat diegia laiko patikrintą ir tinkamą Linux.

Google Atvirajį kodą naudoja kaip ginklą prieš Microsoft parodydama skirtumą tarp šių kompanijų – iniciatyvumo, naujovių ir sustabarėjimo, sąstingio. Beje, autorius pastebi, kad tokią pačią taktiką dar visai neseniai naudojo ir Apple, kuri dabar pasuko sėkmingos rinkodaros ir marketingo keliais.

New Ubuntu CDs... With stickers
Creative Commons License photo credit: izqrdo

Straipsnis mane sužavėjo, nors žinoma ne be reikalo autoriaus pasirinkti atitinkami palyginimai. Keir Thomas yra kelių knygų (tarp jų ir nemokamų) autorius, rašantis apie Ubuntu. Vis dėl to šis autorius pateikia labai įdomių pavyzdžių ir vertų apmąstymo minčių. Nors šiame tinklaraštyje esu tikrai nemažai akivaizdžiai ar nelabai peikęs Microsoft, nesu prieš ją nusistatęs. Man tiesiog keista kaip tokia didelė kompanija, turinti tiek daug specialistų nesupranta ar nenori suprasti, kad su tokiomis tendencijomis ji nukeliaus į bankrotą. Apskritai sutinku su ComputerWorld straipsnio autoriumi, jog Microsoft išlaiko tik mūsų vartotojų įpročiai prie tam tikros aplinkos ir tinginystė kažką keisti. Kita vertus, kiti sprendimai (konkrečiai operacinės sistemos) dar nėra tiek geros ir tiek patogios naudoti nei dabartiniai Microsoft siūlomi gaminiai (plačiau apie tai kitame įraše).

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, jog Atvirasis kodas yra ne vien tik nemokamų programų sąrašas, kurias gali kurti kiekvienas norintis. Atvirasis kodas turi labai daug įtakos mūsų tolimesnei informacinių technologijų plėtrai, naujosioms technologijoms ir vystymuisi.

Esu įsitikinęs, jog Atvirasis kodas šiuo metu daugiausia propaguojamas IT specialistų, programuotojų, ateityje taps prieinamesnis ir paprastiems vartotojams. Tam galbūt nepakenktų keletas informacinių ir pažintinių straipsnių populiariausiuose žinių portaluose, keletas savotiškų socialinių reklamų ir iniciatyvų. Žmonių skatinimas domėtis, o ne naudotis tik tuo, kas jau įdiegta kartu su operacine sistema. Juk būtent dėl to Europos Sąjungos stebėtojai liepė Microsoft pašalinti IE iš OS. Gaila, tačiau Amerikoje, kur žmonės yra daug kartų tingesni ir kaip nekeista mažiau išprusę IT srityje (mano nuomone, turėjimas daugiau iPhone nėra IT išprusimas – tai mada, nes tikriausiai daugelis net neišnaudoja visų telefono funkcijų) nei Europoje. Lietuva kaip ir Estija gali pasistumti į priekį IT srityje ir tapti lydere, bet tai jau kita tema. :)

Rašykite komentarą

Komentarai

  • Google Chrome OS | Ričardas Šmaižys
    liepos 21st, 2009 / 10:49
    Atsakyti

    […] aršios konkurencijos, Microsoft ir toliau išlieka lydere, lydere, kuri pastaraisiais metais dėl savo daugelį metų besitęsiančios strategijos patyrė fiasko su Windows Vista. Atsirado problema – rinkoje apskritai nebėra naudotinų OS, […]

  • Google Chrome OS – II dalis | Ričardas Šmaižys
    liepos 22nd, 2009 / 12:35
    Atsakyti

    […] priežastis, tai platnešinių (angl. netbook) kompiuterių rinkoje nėra konkurentų ir apskritai patikimų operacinių sistemų. Microsoft nesivargino savo sistemas pritaikyti ARM mikroschemų technologijoms, o Linux tiesiog […]

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti