Apie blogą įprotį planuoti kiekvieną savo gyvenimo sekundę

Laiko planavimas, Smėlio laikrodispav. autorius: John Morgan

Esu linkęs manyti, jog visos tos kalbos apie GTD ir laiko optimizavimą, tinkamą laiko leidimą, kiekvienos gyvenimo sekundės planavimą yra ir tiksliau jau buvo mada. Mada, apie kurią daug rašė, daug kalbėjo, bet taip dorai ir nepaaiškino svarbiausio dalyko – žmogus turi pats atrasti savo planavimo ypatumus, savo išskirtinį planavimą ir rėžimą, savo tarnybas, o ne kažkokio vieno žmogaus, kuris išleido apie tai knygą. Tuo pačiu norėčiau paklausti jūsų:

  • kiek daug jūsų naudojasi tipiniu GTD (angl. Getting Things Done) principu?
  • keli iš jūsų sugeba atlikti visus suplanuotus darbus?
  • keli jūsų kitą dieną po įtemptos, bet turiningos (visi darbai nudirbti) darbo dienos, kitą jautėtės taip pat?

Tikiu, kad bent į vieną atsakėte neigiamai, o tai yra dėl to, jog netinkamai planuojate, netinkamai mąstote apie laiką ir jo planavimą. Jonathan Mead savo straipsnyje pateikė argumentuotai išdėstytas mintis, kuriomis naudojuosi nemažai laiko. Pagrindinė idėja – pamiršti, jog reikia planuoti laiką. Aš dar pridėčiau, jog reikia tiesiog gyventi – ne dirbti, ne planuoti, o gyventi, nes jeigu 18  valandų dirbate, o laisvalaikiui jūsų planuose telieka viena-dvi valandos, tai jūs, mano nuomone, esate tiesiog arklys (neįsižeiskit).

Geriausia savo svarbiausius dienos aspektus susidėlioti ne konkrečiomis valandomis, o tiesiog palikti bendrame sąraše. Kas iš to, jeigu susirašysite atitinkamas valandas, tačiau netilpsite į laiką ar nesugebėsite to atlikti būtent tuo metu. Jūs tiesiog nervinsitės ir galvosite, kaip čia viską suspėti, kaip pasivyti grafiką vietoje to, kad kažką dirbtumėte. Tokia taktika man tinka labiausiai. Kiekvienos dienos vakare – prieš einant miegoti stengiuosi susirašyti darbus, kuriuos reiktų atlikti per tą dieną. Beje tame sąraše nėra svarbus eiliškumas, prioritetai ir t.t.

Dienos eigoje atlikęs kiekvieną darbą jį tiesiog išbraukiu iš sąrašo ir pasirenku kitą, kuriam tuo metu yra nuotaikos, kurį atlikti pavyktų su noru, o ne prievarta – prievarta dažniausiai jaučiama, kai nustatytos tam tikros valandos.

Šiuo atveju taip pat nereiktų galvoti, kad jei nėra prioritetų, svarbiausi darbai liks nenudirbti – čia jau dienos eigoje būtini darbai pasistumdo taip, jog jie vis tiek būna įvykdyti. Pavyzdžiui, jeigu sąraše yra namų darbai (būtinas) ir įrašo rašymas tinklaraščiui (nebūtinas), tai jūsų pasirinkimas ar pradėti daryti namų darbus (nes kai sudarinėjote sąrašą nežinojote, kiek daug tų namų darbų bus) ar rašyti įrašą (galbūt papuolė įdomi temą, kurią parašysite vos per kelias minutes). Svarbiausius darbus panašiu principu sustumdote kiekvieną kartą išbraukdamas jau atliktus ir išvengiate to, kad vienam įvykiui buvo paskirta daugiau ar mažiau laiko planuojant dienos darbus nežinant jų realios trukmės.

Panašų patarimą siūlo ir jau minėto straipsnio autorius, tik jis dar labiau praplečia laiko tarpą – apsiribojama savaite, per kurią turite įvykdyti visus užsibrėžtus tikslus. O kalbant apie mėnesio trukmę, siūloma, orientuotis į vieną kažkurį dalyką, pavyzdžiui, atsisakymą tinginiavimo soc. tinkluose ar be reikalo naršant internetą.

Kitas, nemažiau svarbus tikro planavimo elementas, tai jūsų bioritmai. Jeigu kokioje knygoje rašo, kad norint pasiekti laimę turite miegoti 7 valandas per dieną, o jūs miegate 9 (kaip aš, 8 valandas rekomenduoja psichologijos knygos), tai ir miegokite devynias. Tik jūs patys žinote, kiek valandų miegoję ar kiek skyrę vienam ar kitam dalykui, jausitės laimingi, ramūs (neišsimiegoję dažniausiai būna irzlūs) ir tą dieną džiaugsitės gyvenimu, o ne visus siuntinėsite pasivaikščioti rusiškais išsireiškimais. Jūsų planai turi atitikti jūsų bioritmą, jūsų poreikius, kitaip viskas žlugs po kelių dienų ar geriausiu atveju savaičių.

Jeigu žinote, kaip planuosite savo laiką, išsirinkite tam tinkamas priemones ir nebūtinai tas, kurios yra populiariausios ar turi daugiausia funkcijų, galimybių. Planuojate jūs, ne jūsų kolega, todėl ir naudokitės tuo, kuo norite. Man asmeniškai geriausi planavimo įrankiai – tai tušinukus ir paprastas popieriaus lapas (mažas geriausias), kuriame telpa mano dienos sąrašas – daugiau man nieko nereikia.

Internete daug tarnybų, jas išmėginti verta, bet nebūtinai brangiausia ar gražiausia jums tiks, ta pati Google Tasks ar panaši funkcija bus naudingesnė, jeigu atitiks jūsų keliamus reikalavimus.

Kaip pasirinkti tinkamus įrankius laiko planavimui? – trumpas įrašas su keletu skirtingų tarnybų, programų.

Planuodami pamirškite, jog tai darote, stenkitės viską susidėlioti taip, jog nereiktų į darbus žiūrėti, kaip į prievolę.

Komentuoti: Rygaudas Guogis Atšaukti atsakymą

Rašykite komentarą

Komentarai

  • vap
    rugpjūčio 10th, 2009 / 12:29
    Atsakyti

    Nežinau kiek esu išbandęs tarnybų internetinių, tačiau geriausia tušinukas ir popierius. Vis dėlto mano planas dažniausiai gimsta einant į darbą, tad atsisėdus į autobusą labai neblogai užsirašyti :)

    Bandžiau skirstytis valandomis, tačiau niekada netelpu į jas arba dvigubai greičiau padarau ir taip laikas išsiderina.

    Todėl toks būdas, koks čia aprašomas yra geriausias. Bent jau man :)

  • Gintaras Slavinskas
    rugpjūčio 10th, 2009 / 13:07
    Atsakyti

    Geras ir įdomus straipsnis. Sutinku su daugeliu minčių. Tačiau planuoti darbą vistiek reikėtų, žinoma, tas detalesnis planavimas reikalingas įvairių didesnių projektų valdymui, o ne kasdieniniams darbams. Tačiau planuojant nederėtų pamiršti, jog jeigu jūs dirbate 8h per dieną, tai darbui išeis skirti tik 4-6h. Juolab ir susiplanavus darbus, verta kiekvienam darbo vykdymo laikui pridėti 25% bendro laiko, kadangi taip vykdydami užduotis jausitės pakankamai komfortiškai ir nespaudžiami laiko terminų.

  • Ričardas Š.
    rugpjūčio 10th, 2009 / 17:16
    Atsakyti

    Pritariu Gintarui. Toks planavimas sumažina patiriame stresą dirbant ir galvojant „ar spėsiu“, „ar sugebėsiu“ ir t.t.

  • Gintaras
    rugpjūčio 10th, 2009 / 22:19
    Atsakyti

    rEžimas, o ne rĖžimas.

  • Remigijus Gineitis
    spalio 31st, 2009 / 21:32
    Atsakyti

    Šaunios įžvagos! Pritariu straipsniui iš esmės. Deja, manau, kad GTD čia kritikuota netaikliai.
    Skirtingai, nuo dažnokai pasitaikančios klaidingos nuomonės, GTD esmė nėra susiplanuoti ir įgyvendinti viską. GTD esmė – „išspausti“ iš savęs daugiau, nesukeliant papildomo streso(!)
    Mano išsamus atsakymas http://Apie-GTD.blogspot.com

  • Rygaudas Guogis
    lapkričio 11th, 2009 / 14:16
    Atsakyti

    2,5 metu daugiau maziau gyvenu su GTD.
    Atsakymai:
    kiek daug jūsų naudojasi tipiniu GTD (angl. Getting Things Done) principu? Naudojuosi sava modifikacija, kuri nedaug skiriasi nuo Allen’o siulomos.
    keli iš jūsų sugeba atlikti visus suplanuotus darbus? Nuo kada GTD sistemos tikslas yra atlikti visus suplanuotus darbus???! Jo paties zodziais tariant: at least 60% of Your working day You can not foresee. Ir nereikia. Tiesiog reikia tureti susisteminus visus darbus, kuriuos tu GALI atlikti ta diena. O tada, kai issilaisvini nuo triuksmo galvoje: reikia padangu, tuoj susitikimas, reikia pasneket su vaiko aukletoja. – va tada jau INTUITYVIAI sprendi pagal tai, ka gali ir nori daryti, o ko nei gali, nei nori.
    keli jūsų kitą dieną po įtemptos, bet turiningos (visi darbai nudirbti) darbo dienos, kitą jautėtės taip pat? – situo klausimu as sutinku. Jeigu vienintelis tavo tikslas gyvenime yra istustinti savo organaizeri ir sudeliot varneles, tai jau sorry, cia psichologo pagalbos reikia, o ne kazkokios laiko planavimo sistemos. BET jeigu tu delioji tas varneles, tai tau yra JEGA, ir judi link to, kas tau yra be galo svarbu, tai kame problema? Ar tikrai manot, kad darbas ir laisvalaikis tai 2 visai skirtingi dalykai? Blemba su visa pagarba, gal kartais pardavinejat C237 modelio chromuotus varztus B2B ir kiekviena diena atsikele eiti i darba pradzioj riebiai rusiskai susikeikiat?

  • Gintarė
    vasario 6th, 2014 / 12:50
    Atsakyti

    Visiškai pritariu idėjai, kad ne tiek svarbu, kaip bus planuojama dienotvarkė, bet kad tai būtų daroma apskritai. Jei imsimės primestinio, nelabai priimtino planavimo, greičiausiai, metodas neprigis, tačiau, jei susikursime savo sistemą ir šiokį tokį atskaitingumą, planavimas gali virsti kasdieniu ir labai naudingu įpročiu.

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti