Kas yra žmonės ?

Žmonės labai įdomūs primatai. Kodėl primatai? Mano manymo, todėl, kad visi mąstome labai primityviai, aišku ne tame ši prasme suteikta žmonėms, tačiau aš ją taip interpretuoju labai paprastai, kad būtų aišku.

Mes bijome, mylime, džiaugėmės, liūdime ir panašiai. Mums atrodo, kad dažnai esame susimąstę labai rimtai, bet ar iš tikrųjų mes mąstome rimtai? Kiekvienas mąstome apie sau aktualius dalykus, vienas gali mąstyti apie kompiuterinius žaidimus ir jam atrodys ši mintis pati svarbiausia, kitam pasirodys, jog meilė yra svarbiausia, kitam kitkas ir t.t. Tačiau ar esame pamąstę apie dalykus, kurie svarbūs visiems, ar esame susimąstę rimtai kitų nelaimėmis… Galima vardinti daugybė tokių pavyzdžių ir, manau, nevisi mes galvojame apie tokius dalykus.

Kažkas yra pasakęs (tiksliai neįvardinsiu kaip) mus supa aplinkybės ir mes elgėmės pagal jas… Kaip minėjau tikslios minties neatsimenu tačiau manau esmę supratote. Kartais susimąstai, koks gyvenimas sudėtingas, kokių kliučių ir įvairių nesąmonių yra, bet kita vertus prisimeni gerus ir linksmus laikotarpius, kai buvo gera ir pan…

Įdomu, teigiamų ar neigiamų dalykų mūsų gyvenime yra daugiau? O gal mes tiesiog daugumą jų interpretuojame kaip blogus ir nematome jų gerosios pusės ? Mano nuomone, per visą mūsų gyvenimą yra vienodai ir gėrio, ir blogio. Kartais atrodo, kad viskas blogai ir niekaip neišbrendi iš to liūno, tačiau visą tai vėliau susilygina, vėl įsivyrauja pusiausvyra ir harmonija. Tai galėtumėme pagrįsti vienu posakiu:

Gėryje yra blogio, o blogyje yra gėrio.

Taip pat esu girdėjęs ir dar vieną įdomų posakį:

Be blogio nebūtų ir gėrio.

Matyt, pasaulis ir gamta jau yra taip sudaryti, jog turime gėrio ir blogio, kurie visada ir visur kovoja ir kovos, kuris užims aukštesnę vietą žmogaus (nė vien jo) viduje. Žmogaus temperamentas yra nepakeičiamas, o charakteris jau priklauso nuo aplinkos, nuo gyvenimo sąlygų, kurios vėliau ir turi įtakos žmogaus pasirinkimui būti „geram“ arba „blogam“.

Vienas žmogus pasakė juokas – tai linksmumas, rimtumas – tai niūrumas… Taip galima sutikti su šia mintimi, tačiau ar yra būtent taip? Aš galvoju, kad iš tikrųjų, kur rimtumas, ten nelabai rasi linksmumą, nes jei jau darai rimtai, tai rimtai, pati žodžio prasmė paaiškina tai. O juokas, visada buvo ir liks linksmumo simbolis, juk tik mes žmonės vieninteliai iš gyvūnų ir gyvių galime juoktis!!! Ir tai reikia vertinti, nemažiau už kitas žmogaus savybes. Iš tikrųjų nereikia nuvertinti nė vienos žmogaus savybės…

Mes žmonės esame sukurti ne bet kam, kai kurie gali interpretuoti, kad Dievas sukūrė mus, kiti, kad tai mokslo padarinys, aš nesmerkiu ir neneigiu abiejų pusių, tačiau… Mes savo mąstymu liekame primatai ir liksime, kol į daugelį dalykų nemokėsime pažvelgti kitaip, suprasti jų kitaip nei dabartinis materialusis pasaulis.