Adresynų, įrašų-sąrašų problemos ir informacijos amžius

Visai neseniai radau puikų James Mowery straipsnį Techi.com puslapyje apie adresynuose išsaugomų žymų ateitį ir paskirtį. Prie autoriaus pastebėjimų sumaniau pridėti ir keletą savo komentarų, todėl siūlau pirmiausia perskaityti tą straipsnį.

Adresynų problemos

Tenka sutikti, kad norėdami nepasimesti tarp tokio didžiulio informacijos srauto, turime informaciją kaip nors tvarkyti: kategorizuoti, atskirti, kas svarbu šiuo metu, o kas gali būti aktualu vėliau. Be to apskritai galėtume praleisti ištisas dienas vien skaitydami užsienyje ir Lietuvoje pasirodančias naujienas. Tačiau čia atsiranda problema – dažnai pasižymime sau įdomius įrašus ir informaciją naršyklių adresynuose, tam skirtose interneto tarnybose ar pan. Straipsnio autorius, klausia – kaip dažnai sugrįžtame pasižiūrėti tos informacijos ir ją panaudoti? Esu įsitikinęs, jog dažniausiai to nebedarome, o tai reiškia, kad tuomet pažymėtas turinys tampa bevertis ir tik guli kaip interneto šiukšles.

James Mowery teisingai pastebi, kad ir tą susikaupusį šiukšlių kalną sąžinė draudžia trinti su ta pačia mintimi, kad kada nors tikrai pravers. Galų gale pastebime savo naršyklėje tūkstančius žymų, kurių taip ir nebesugebėsime peržiūrėti ar panaudoti. Kaip išspręsti šią problemą? Nors straipsnio autorius, teigia, kad jam pačiam labai sunku atrasti laiko tų visų išsaugotų informacijos dalelyčių peržiūrėjimui ir tvarkymui, aš pats kol kas sėkmingai tai darau ir didesnių problemų be tingėjimo neatrandu.

Pastaruoju metu Google Reader spaudinėdamas j klavišą atrandu įdomesnius, kokybiškesnius įrašus ir juos atveriu kitame lange toje pačioje naršyklėje. Taip nenutraukiamas visų įrašų peržiūrėjimas, o atrinktuosius sudeda į savo specialius katalogus, esančius naršyklės juostoje. Susijusius su programavimu, arba tuos, kuriems reikia daugiau laiko įsigilinti ar suprasti, atsidedu atskirai, o visas naujienas, kurias tik perskaitai ir viskas, sudedu į vieną ir tą patį katalogą. Žinoma, pačius įdomiausius ar skandalingiausius įrašus perskaitau iškart.

Naudodamasis tokiu naujienų atrinkimo būdu kelis kartus į savaitę (mokslo metais būdavo rečiau) perverčiu skaitytinus įrašus, o reikalaujantiems daugiau laiko paskiriu atskirą datą ir tuomet stengiuosi išsamiai gilindamasis vienas po kito tuos įrašus pašalinti. Tačiau ir čia yra problema – dažnai vis tiek užsilieka ne tokie įdomūs, tačiau reikalingi ir ganėtinai ilgi įrašau, kuriuos sunku prisiversti perskaityti ar išmokti aptariamus dalykus. Dažnai pagaunu save tik kilnodamas tas žymas iš vienos vietos į kitą vietoje to, kad iš tikrųjų ką nors perskaityčiau, o dienotvarkėje pasižymiu viską kaip atlikta.

Tikriausiai nuo paties žmogaus tingėjimo ir apatijos vaistų nėra – belieka tik prisiversti anksčiau ar vėliau tai padaryti ir atidžiai atrinkinėti tuos svarbiausius įrašus į savo adresynus.

Prastėjantis turinys tinklaraščiuose ir įrašų-sąrašų problema

Kita problema, kurią manau esant svarbią, įvardyčiau vis prastesnį turinį užsienio tinklaraščiuose (lietuviškuose jis niekada ir nebuvo pakankamai geras). Atėjusi įrašų-sąrašų madai neliko turinio ir, kas blogiausia, visi lygi vieno tinklaraščiai (net tie patys geriausi) pasidavė šiai kvailai madai. Dabar atvėręs naršyklėje pakankamai ilgą straipsnį suskirstytą skaičiukais ir antraštėmis galiu perskaityti tik tas labiau paryškintas antraštes ir jau būsiu supratęs viską, ką norėjo pasakyti autorius. Tie prierašai po tomis antraštėmis dažniausiai absoliučiai nieko verti ir nereikalingi.

Tačiau čia ne vien problema tokio turinio, mano labiausiai pastebima problema, kad tie įrašai-sąrašai nieko naujo apskritai nepasako, o, mano nuomone, jie ir negali nieko pasakyti.  Šiuo metu paplitę įvairūs įrašai: „kaip naktį užmigti geriau?“, „kaip tapti geresniu programuotoju?“, o atsakymai, paryškinti, kaip antraštės, yra tokie: „išgerti pieno su medum“, „atrasti savo rėžimą“, „daug skaityti techninės literatūros“, „programuoti“, „mokytis“. Visa informacija bevertė, o tu, kaip skaitytojas, sugaišti laiką vien jau atrinkdamas ir vėliau peržiūrėdamas šiuos beverčius įrašus tikėdamasis rasti bent vieną punktą, kurio tu nežinotum.

Mano nuomone, tai kokybiškos informacijos krachas – žlunga pagrindinės  idėjos dėl ko tinklaraščiai ir atsirado – noro turėti kokybiškos, patirtimi paremtos informacijos, rekomendacijų.

Taigi, galime daryti išvadą, kad informacijos amžius tapo beverčių žymų amžiumi, kurių taip ir nesugebėsime peržiūrėti, tačiau kyla klausimas ar iš vis verta jas peržiūrinėti ir ką reikia daryti norint pakeisti šią situaciją?

Komentuoti: Apie išaugusius duomenų kiekius paieškos sistemose Atšaukti atsakymą

Rašykite komentarą

Komentarai

  • Evaldas
    liepos 13th, 2010 / 13:47
    Atsakyti

    Reikia pripažinti, kad Google ne pats tinkamiausias įrankis RSS srautui (ypač lietuviškam, kurio IMHO tik kokie 10-15 proc. prasmingo), bet geresnio kol kas neradau. Ypač kai lietuviškame sraute reikia spaudinėti „j“, kol surandi kažką prasmingo. O visų tų klausimų-atsakymų tipo rašinių neskaitau – jeigu norėsiu kažkokio atsakymo, susirasiu per Google. Tikriausiai tokiais rašiniais dauguma pasuko prie to, kad reikia orientuotis į paieškos sistemas (juk pvz. Amerikoje su 50 000+ prenumeratorių galima nemažai uždirbti).

    Be to, dar viena problema, kurią aš įvardinčiau – vis sudėtingiau naudojantis paieškos sitemomis surasti tai, ko ieškai (vien dėl to, kad, mano nuomone, suindeksuoti duomenų kiekiai paieškos sistemose išaugo daug greičiau nei ištobulėjo paieškos algoritmai). Palyginus prieš kokius 5 metus per Google ieškomą informaciją galėjo surasti žymiai greičiau nei dabar (dabar reikia atfiltruoti daug nereikalingos informacijos). Google’as ir kiti turėtų rimtai susirūpinti ar tikrai reikia indeksuoti visą informaciją, kurią tik randa.

    • Ričardas Š.
      liepos 15th, 2010 / 14:12
      Atsakyti

      Na, jeigu neindeksuosi visos, kurią randi, tada iš kur žinoti, kad ta nesuindeksuota nėra tas gardusis taip vartotojo ieškomas kąsnelis. Indeksuoti vis tiek reikia viską, kad žinotum, jog nepraleidai kokybiškos informacijos, o filtrų ir atrinkinėjimo algoritmai yra jau kita kalba. Jų tobulėjimui kaip ir dirbtinio intelekto siekimui niekada nebus galo ir ribų, o kad pastaruoju metu tas filtravimas kiek atsilieka, tai matosi.

      Galbūt dėl to gerai, kad atsiranda varžovai, pavyzdžiui, Bing, kurie padeda išjudinti užmigusius ant laurų.

  • Apie išaugusius duomenų kiekius paieškos sistemose
    liepos 13th, 2010 / 17:29
    Atsakyti

    […] perskaitęs Ričardo įrašą apie adresynus ir įrašų-sąrašų problemas, susimąsčiau apie tai, kokia neįsivaizduojama […]

  • Artas Bartas
    liepos 24th, 2010 / 10:03
    Atsakyti

    Labai pritariu Ricardui, nors as gal zodziu i vata nevyniociau apie tuos „sarasus“ kalbedamas. Totaliai aptingusiu, fantazijos stokojanciu, godziu zmoniu rasymo stilius. Ir visiskas mano, kaip skaitytojo, laiko svaistymas.

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti