Kodėl tiek mažai šiuolaikiniame pasaulyje Einšteinų?

Nors ir mažai susijęs filmas Man From the Earth (2007 m.) su šiuo aspektu, bet vis dėlto būtent toks klausimas man sukėlė apmąstymus, kodėl tiek mažai šiuolaikiniame pasaulyje Einšteinų?

Vėl gi nebandau nuneigti, kad nėra šiame pasaulyje protingų žmonių kuriančių, darančių nepakartojamus lygi tol neatrastus, nesukurtus dalykus, tačiau bandau žvelgti šiek tiek kitu kampu ir giliau į šią problemą.

Anksčiau kažkaip pasaulis buvo paprastesnis – norint ką nors aiškintis ar labai domėtis tereikdavo nukeliauti į biblioteką ir griaužti daugybę tų laikų knygų, straipsnių ir mokslinių žurnalų. Taip galėdavai ne tik sukurti įvairiausias teorijas ar įdomiausius prietaisus, bet ir netgi tapti visų laikų žymiausiu mokslininku ar išradėju.

Dabar viskas kiek kitaip, atrodo, informacija dar prieinamesnė, dar paprasčiau būti savo srities profesionalu, bet retai per paskutinį pusšimtį metų girdime ar sutinkame panašias į Einšteino asmenybes (pataisykite, jeigu klystu, nes taip tikrai gali būti). Čia man kyla kausimas, kodėl taip yra, kokios problemos?

Visų pirmač šauna mintis apie pagreitėjusi tempą, besisukantį pasaulį, tačiau kita daug realesnė priežastis turbūt, kad dalykai nebėra tokie paprasti. Pavyzdžiui, norint domėtis nanotechnologijomis nebeužtenka knygų, o reikia brangių prietaisų, kuriais dar reikia mokėti naudotis bei suprasti, ką jie rodo ar daro. Atsitiko taip, kad norėdamas pasistūmėti mokslo srity turi pirmiausia baigti kelis daktaro laipsnius.

Tačiau iš kitos pusės įžvelgiu ir kitą priežastį – aktyvus domėjimasis konkrečia sritimi per daug brangus. Šiais laikais nebegali taip paprastai užsidaryti rūsyje ir slapčia nuo viso pasaulio kurti genialius raketų modelius ar tyrinėti kitus fizikos reiškinius vien dėlto, kad reikia užsidirbti maistui, reikia išlaikyti ir tą patį nušiurusį garažą bei galų gale apsiauti kuo nors. Tu žmogus pasiduodi bendram judėjimui su visais vien dėl išgyvenimo, o tokiam nuoširdžiam domėjimuisi dažnai nebelieka noro, galbūt ir jėgų, kai grįžęs begali išsidriebti prieš televizoriaus ekraną.

Taigi sudedame du dalykus – mokslines studijos, kurios bukina tavo individualumą ir unikalumą bei elementariausias dvidešimt pirmo amžiaus išgyvenimo realijas ir štai suprantame, kad nauju Einšteinu būti netaip jau paprasta net ir nuoširdžiai norint juo tapti – tiesiog nebeišeina, nebeužtenka vidinės ugnies, kuri laikui bėgant nuo jaunystės naivumo tik blėsta ir tik kai kuriems pasiseka, jog ji visiškai neužgęsta kažkur pusiaukelėje. Dabar būtų pats laikas prisiminti šiuolaikinius (ir ne tik) menininkus – atkreipkite dėmesį, kad daugelis jų nesirengia Dolce & Gabana ir negyvena erdviame 300 kv. m. name. Galbūt taip jie sugeba išlaikyti savo įkvėpimą ir ugnį – tiesiog nešvaistydami savo laiko ir gyvenimo veltui stengdamiesi nusipirkti geresnį rūbą ar automobilį nei šalia gyvenantis kaimynas.

Galbūt čia slypi atsakymas, kodėl aš nematau naujų Einšteinų mūsų šiuolaikinėje visuomenėje ir laikotarpyje?

Ar kartais tikrai neatrodo, kad visas tas technikos tobulėjimas ir sparta atsisuka prieš mus ne tik dabar jau nuvalkiotomis klimato atšilimo problemomis, bet ir žmonių individualumo, gilesnių siekių ar mąstymo siaurumo problemomis, kurios iššaukia ir tas jau minėtas nuvalkiotas temas. Dabar mes tiek daug priimame už gryną tiesą, kad net nesigiliname į mus supantį pasaulį, technologijos pakeitė mūsų mąstymą, kad nebūtina suprasti, kaip veikia kompiuteris, kad juo galėtum sėkmingai naudotis, nereikia nieko – tiesiog imi, vartoji ir nedvejoji. Juk taip mums liepia reklamos – imk ir vartok. Mums net nešauna mintis, kaip čia tas rankinis laikrodis veikia – svarbu, kad brangus ir iš draugų niekas tokio neturi…

Tokių pavyzdžių galima būtų prigalvoti daugybę – galbūt toks mąstymas, gyvenimo būdas ir susiaurėjęs mąstymas bei pasaulio matymas mums trukdo kurti naujas, įdomias, pasaulį stingdančias ir keičiančias idėjas ir tik tie kantriausi prabuvę dešimt metų universitete gauna paragauti to uždrausto vaisiaus. Bet blogiausia, kad ir jie jau nebesugeba atsitokėti – dabar juk mokslas nevertingas, jeigu jo per kelias savaites negali pritaikyti naujo produkto kūrimui ar pritaikymui, kitaip tariant, jeigu mokslas neatsiperka ar turi neaiškias prognozes, mažai vilčių į jį beveik niekas ir neinvestuoja.

Taigi kodėl tiek mažai šiuolaikiniame pasaulyje Einšteinų?

Komentuoti: Povilas Atšaukti atsakymą

Rašykite komentarą

Komentarai

  • Dalius
    vasario 22nd, 2011 / 08:15
    Atsakyti

    Aš manau, kad tau lygiai taip pat būtų sudėtinga išvardinti ne tik šiuolaikinius žymius mokslo žmones, bet ir žymius žmones dirbusius su Einšteinu. Nors vieną nepasitikrinęs wikipedijoje :) ?

  • Povilas
    vasario 22nd, 2011 / 08:38
    Atsakyti

    Einšteinų, mano nuomone, yra tikrai daug, tik jie nebėra taip matomi. Jei anksčiau Einšteinas su savo idėjomis apvertė pasaulį, tai dabar pasaulį apverčia tokie kaip Zuckerbergas ar Jobsas, jie yra veidai tos IT revoliucijos. O tie, kurie gamina spartesnius ir mažesnius procesorius, t.y. dirba su realiomis nanotechnologijomis, lieka už kadro. O Einšteinas matyt neturėjo savo „atstovo spaudai“ :)

  • bartaz
    vasario 22nd, 2011 / 09:50
    Atsakyti

    Jų tiesiog per daug, kad kažkuris daugiau matytųsi :) Po kokių 50 metų bus matomi šių laikų Einšteinai, kuriuos paminėjo Povilas: Zuckerbergas ir Jobsas :)

  • Urbokida
    vasario 22nd, 2011 / 11:51
    Atsakyti

    PS: Dolce&Gabbana irgi yra menininkai :] Tai žmonės diktuojantys mados tendencijas pasaulyje. Tokių yra ir daugiau. Nesmagu, kad pasisekimas yra supriešinamas su dvasingumu ar gebėjimais siekti svarių vertybių.
    Šiandien Enšteinų yra be galo daug, tiesiog sunku apie juos sužinoti bendram informacijos sraute. Pvz.: Jane Goodall, Stephen Hawking, Francis Crick(mirė 2004), Murray Gell-Mann, Sheldon Glashow, Ernst Mayr (mirė 2005), Noam Chomsky, Frederick Sanger, Claude Levi-Strauss, Lynn Margulis, Edward O. Wilson, Gertrude Belle Elion (mirė 1999), Edward Teller (mirė 2003). Visų nepažįstu, bet su kai kurių darbais esu susipažinus. Reikia, kad praeitų laiko, dažnai net reikia, kad mokslininkas ar menininkas mirtų, tik tada darbai yra pripažįstami, nes jau žinoma, kad daugiau jis nieko nesukurs :]
    Dar vienas svarbus dalykas. Jei žmogus yra nerealus, jo atrasti dalykai dažnai yra nesuvokiami kitiems. Aplinka turi priaugti iki mokslininko atradimo, tik tuomet galės įvertinti, ką jis sukurė. Ne visada, bet tam tikrai atvejais – taip.

    • Ričardas Š.
      vasario 22nd, 2011 / 16:41
      Atsakyti

      Dėkui už atrinktus pavyzdžius ir taiklų komentarą, kad iš tiesų jų atradimus/išradimus kartais sunku įvertinti tai pačiai kartai.

  • Ričardas Š.
    vasario 22nd, 2011 / 16:40
    Atsakyti

    Smagu rašyti įrašus, kurie įkvepia diskusijas ir prieštaravimus :)

    Iš kitos pusės norėjau kartu ir klausti ar šie laikai netrukdo rastis daugiau tų taip vadinamų Einšteinų? Dariau prielaida, kad anksčiau didžiausiais žmonėmis tapdavo ir tie (dažniausiai būtent tie), kurie tą mokslo sritį laikė savo hobiu.

    Taip pat sutinku, kad šiuolaikiniai Einšteinai IT srityje, tai jūsų minėti Steve Jobs ir kiti iš pagrindų pakeitę kompiuterių pasaulį žmonės bei kuriantys geležė išties dažnai lieka nepelnytai pamiršti. Čia galbūt galima įžvelgti tai, kad mokslo sparta nebestebina tiek, kiek anksčiau.

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti