Valstybiniai brandos egzaminai

Autorius: flickr.com/photos/mgerskup/

Nors jau seniai baigėsi valstybinių brandos egzaminų sesija, vis tiek nusprendžiau apie ją parašyti, tuo labiau, kad ir rezultatai dar daugelio egzaminų nėra žinomi. Mano įspūdžiai, tam tikri pastebėjimai ir šiaip pamąstymai apie pačius egzaminus, jų logiką ir reikšmę.

Bendri įspūdžiai ir atsiliepimai

Taip, neseniai dar iš vis net nemąsčiau, kad jau tuoj laikysiu egzaminus, o šast jie ir atėjo net nespėjus sureaguoti – bent jau tikiuosi senatvė taip greitai neatbėgs. Keista būdavo skaityti spaudoje pasirodžiusius straipsnius ir interviu su psichologais, kurie rimtais veidais visada teikdavo, kad egzaminų sesija – tai masinė beprotybė Lietuvoje, kai tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek ir tų mokinių tėvai išprotėja ir pasiduoda masiniai psichozei. Nesupratau aš tų straipsnių ir likus dienai iki egzaminų. Atrodo, lengva tau sakyti – jau praėjo, tai ir kalbėti lengva apie tai, kas buvo. Tačiau drįstu paneigti – jaudulys buvo ir suprantama, kad turėjo būti, tačiau jis dingdavo vos kelioms minutėmis po egzamino pradžios, o tos tokios baimės prieš ar laukiant egzaminų tikrai nebuvo.

Mano supratimu, tai buvo paprasti kontroliniai, kuriuos ir tai mokykloje dažnai rašydavome jeigu ne kartą, tai bent dvigubai sudėtingesnius (ypač iš matematikos). Dar dabar negaliu suprasti žmonių, kuriems egzaminai nulemia gyvenimą ir reikia net gultis į ligonines, ar apalpti einant į salę. Tai tik parodo, kokie tie žmonės psichologiškai silpni, nėra susidėlioję savo vertybių  ir netgi, sakyčiau, nežino, ko iš to gyvenimo nori. Smagu bent tai, kad pačiam neteko matyti nė vienos panašios situacijos per visą egzaminų sesiją.

Pati eiga ir procesas buvo kiek geresnis negu jau aprašyta anglų kalbėjimo įskaita, tačiau ir čia buvo mokytojų, kurie atrodo pirmą kartą buvo vykdytojais – nieko nesusigaudė ir net galų gale mes patys geriau žinojome, ką jie turi daryti. Didžiausia panika tarp mokytojų, žinoma, būdavo, kai kokie Švietimo ministerijos atstovai stebėdavo jų veiklą, o kai jų nebūdavo tai dar net neprasidėjus egzaminui ir neatplėšus vokų liepdavo pasirašyti už tai, kad patikrinai savo užduotis ir nepastebėjai jokio broko ar panašių dalykų. Sąlyginis buvo ir pradžios laikas – vieną kartą išdalindavo pusvalandžiu anksčiau ir kiti jau puldavo skaityti ar galvoti apie užduotis, o kiti diskretiškai toliau sėdėdavo iki tikrosios egzamino pradžios ir tik tada atsiversdavo užduočių sąsiuvinį.

Na, bet viskas praėjo be didesnių nesklandumų, tai ir skųstis nėra kuo. :)

Valstybinių brandos egzaminų reikšmė ir nauda

Kaip žinia, šiais metais pirmą kartą nebebuvo mokyklinių egzaminų, todėl išplėstinio ir B kurso mokiniai laikė tą patį egzaminą. Egzaminai buvo pakankamai lengvi, netgi drįsčiau teigti, per daug lengvi. O juk jie turi į vieną eilę išrikiuoti visus Lietuvos abiturientus dėl ko, manau, bus įdomu pažiūrėti rezultatų analizes ir kaip bus išsidėstę mokinių kiekiai prie aukščiausių balų.

Jau minėjau, kad pagrindinis egzaminų tikslas patikrinti šalies mokinių žinias ir atrinkti geriausius tolimesniems etapams – studijomis universitete ir t.t. Gal ir atlieka šią funkciją brandos egzaminai, tačiau turėtų būti išties sunkesni ir reikalaujantys daugiau pastangų, nors ir dabar visada pridaro kabliukų, už kurių užsikabinęs gali nesunkiai prarasti brangius taškus.

Mano nuomone, tokie egzaminai, nors ir brangūs, yra geresni nei atskirų universitetų savi stojamųjų testai, nes tokiu atveju atsiranda galimybė korupcijai ir šešėliniams dalykams, kurių šiais metais jau tikrai nebuvo per brandos egzaminų sesiją. Taip pat universitetai jau dabar net pirkdami reklamas Delfi pagrindiniuose skydeliuose išleidžia gausybę pinigų vėjais, o kai reiktų patekti, dar ir užsimanytų už gerus įvertinimus papildomų pinigėlių, kas būtų vos ne legalius kyšininkavimas. Kai viskas atliekama visuotiniu mastu ir su tokiomis apsaugomis priemonėmis, manau, pasiekiamas geresnis efektas.

Tačiau ar iki galo viskas padaroma teisingai, man asmeniškai sunku vertinti, nes nesu mokytojas ar koks profesionalas, bet tikiu, kad ne – visada būna kur tobulėti, o ypač kuriant egzaminų užduotis be klaidų, be dviprasmybių ir kitų panašių dalykų, kurių vis dar pasitaiko.

Apibendrinimas

Brandos egzaminai nėra baisus vilkas, kuris jus suvalgys dvyliktos klasės pabaigoje ir nereikia klausyti tų tauzijančių mokytojų, aiškinančių, kad egzaminai būtent tokie yra. Jie nenulemia gyvenimo, kojų, rankų neatima, todėl jeigu ne vienos durys, tai atsidarys kitos ir tiesiog toks yra gyvenimas. Anksčiau ar vėliau tam tikros klaidos ar pranašumai susilygins ir vis tiek viskas bus taip, kaip reikia.

Komentuoti: Arnoldas Atšaukti atsakymą

Rašykite komentarą

Komentarai

  • Povilas
    birželio 29th, 2010 / 08:22
    Atsakyti

    O tai gal rezultatus jau kokius žinai? Gal pasigirsi? ;)

  • Aistė
    birželio 29th, 2010 / 10:26
    Atsakyti

    manieji praėjo jau prieš trejus metus, bet tą visuotinę paniką labai gerai dar atsimenu. Turėjau keletą dėl visko alpstančių klasiokių :) o mano mama dar specialiai pasiėmė atostogas, kad galėtų man, vargšelei, besimokančiai maistuką nešioti :x

    pilnai pritariu, kad iš tiesų, jei nepradėjai mokytis rašyti savaitė prieš egzaminą, nėra tie egzaminai labai baisūs ir tikrai nėra vilkas :)

  • Gytis
    birželio 29th, 2010 / 17:10
    Atsakyti

    Tikrai, kad kai kurie vykdytojai buvo labiau pasimetę ir susijaudinę negu laikantys egzaminą.

  • Arnoldas
    liepos 1st, 2010 / 00:04
    Atsakyti

    Koks tu IT specialistas, jei katik brandos egzaminus rašei?

    • Ričardas Š.
      liepos 1st, 2010 / 06:44
      Atsakyti

      Ne ką blogesnis nei išėję iš universiteto ;)

  • Vidmantas
    birželio 13th, 2013 / 16:38
    Atsakyti

    Brandos egzaminai, kaip nevisada… Programa egzamino pateikiama vienokia , pavyzdinės egzamino užduotys kaip visada(surinktos iš kelių paskutinių metų), o pats egzaminas be komentarų. Kalbu apie biologijos brandos valstybinį egzaminą. Mokytojai moko pagal programą, o egzamino struktūra toli gražu prasilenkia su egzamino struktūra. Tai sudarytojai užduočių to nežino, o gal tik bandymas, kaip sureguos visuomenė(mokytojai, tėvai, mokiniai). Žaidžiame mokyklą. Tai ko tas mokytojas turi mokyti , nebežinia ir kaip žinoti, kokia mintis gali stuktelti į galvą egzaminų sudarynėtojams, kokį klausimėlį gali pateikti. Kam bandyti mokinius ir kelti stresą, juk tą patį klausimą su ROBO-1, irgi galima buvo pateikti per žmogaus organizmą aiškinant suprantamiau mokiniams. Nebaidykime su vis sunkėjančiomis brandos egzaminų užduotimis ir taip retėjančių Lietuvos jaunimo gretų.

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti