Nuomonė: knygas reikia skaityti!
Anksčiau rašiau, kodėl knygų neskaičiau, tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Šia patirtimi norėčiau pasidalyti su Jumis.
Šiuolaikinis jaunimas tolsta nuo literatūros
Knygų skaitymas visais laikais buvo ir bus įdomus, savotiškas užsiėmimas, tačiau kodėl kai kurie iš mūsų, tame tarpe, ir aš užmirštame šį dvasinės kultūros šaltinį? Kodėl daugiau nei pusė neskaitome knygų ir daugiau nei trečdalis neatsiverčiame žurnalų, laikraščių?
Vienas iš veiksnių lemiantis šiuolaikinio žmogaus nutolimą nuo literatūros yra sumaterialėjimas. Mums nebeaktualios dvasinės vertybės, mūsų nebedomina žmogiškumas – mes nebesigiliname į savo jausmus, savo vidinį pasaulį. Dabartiniam žmogui svarbesnė karjera, jos siekimas. Jis tiesiog neranda laisvo laiko, kurį galėtų išnaudoti skaitydamas visų žinomą „Dievų mišką” ar Romualdo Granausko „Gyvenimą po klevu”, šiuolaikiniam žmogui parankiau naršyti internete, praleisti laiką sėdint prieš televizoriaus ekraną, kuriame vis tas pats per tą patį – šaudo, gaudo. Sumaterialėjęs pasaulis ir patys žmonės išstumia knygų skaitymą, domėjimąsi literatūra, o vietoje jų nereikšmingai praleidžia savo laiką.
Negalime kaltinti vien dabartinio žmogaus ir jo mąstymo. Neugdoma meilė knygoms taip pat „neša” savo dalį į šios problemos aktualumą, svarbą. Mokyklose mokytojai dirba atsainiai ir nesistengia vaikams įžiebti knygų skaitymo meilės, jie skaitymą paverčia prievole – reikia ir viskas. Tačiau mokytojų darbas turėtų būti kitoks – jie turi stengtis parodyti knygą kaip patrauklų ir įdomų užsiėmimą, galbūt, turėtų pademonstruoti ir papasakoti ne vien apie programinės literatūros ypatybes. O programine literatūra, nors yra svarbi ir aktuali, ne visada pasirodo įdomi šiuolaikiniam jaunimui, apsuptam naujų technologijų ir jau minėto sumaterialėjimo. Bet gal nėra geresnės literatūros nei programinės? Juk dabar tiek daug autorių rašo vien dėl gaunamų honorarų, taip sakant, vyrauja pop kultūra, kuri taip pat greitai atsibosta. O tarp jos sunku atrasti būtent tą knygą, kuri tave priverstų susimąstyti, kuri „supurtytų” tave, kuri būtų tau artima. Neugdoma meilė knygoms, pop kultūros suaktyvėjimas smukdo literatūrą jaunuolio akyse, o dar baisiau, kai nėra ką skaityti.
Paskutinis, tačiau didžiausią įtaką turintis veiksnus literatūros skaitymui yra naujos technologijos. Nors pats esu aktyvus naujų technologijų naudotojas – specializuojuosi informatikos srityje, stengiuosi neužmiršti knygos. Tačiau kiti jaunuoliai teikia pirmenybę internetui, kompiuteriniams žaidimams, net nesusimąstydami, jog tai, ką jie daro, yra bevertis užsiėmimas – laiko švaistymas. Televizorius nors jau nebelaikomas labai nauja technologija taip pat turi nemažos įtakos – vaikinai ir merginos ištisas dienas sėdi priešais jį. Naujos technologijos atima didžiąją dalį laiko, kurį šiuolaikinis žmogus galėtų praleisti skaitydamas.
Literatūros domėjimasis, skaitymas turi būti aktualus mums – žmonėms, kurie sumaterialėjo, buvo „atbaidyti” programinės literatūros ar praranda laiką dėl naujųjų technologijų, tačiau dėl tų pačių veiksnių nutolsta nuo literatūros – reikia tai sustabdyti.
Neskaitymo pasekmės.
Knygų neskaitymas – viena iš priežasčių privertusi jauną žmogų primityvėti, lėkštėti, tapti žemos kultūros. Neskaitydami knygų pasiduodame judančių paveikslėlių įtakai, kuri nei praturtina mūsų žodyną, nei skatina domėtis savo jausmais, emocijomis. Neskaitydamas knygų žmogus savo kalboje išsiverčia vos keliomis dešimtimis žodžių, jų trūkumą bando kompensuoti kūno kalba, gestais. Alberto Zalatoriaus nuomone mes nebelaviname savo slaptojo estetinio instrumento, kai skaitant knygą nejučiomis aiktelime iš nuostabos, užverda pyktis, kai pasrūva ašaros, sukyla pavydas. Neskaitydami knygų „atbukiname” savo smegenis, jos priima vien tiesioginę informaciją, žmogus nesugeba įžvelgti minčių tarp eilučių, nesugeba savęs analizuoti, kad to išvengtumėme turime skaityti knygas.
A. Zalatoriui pritaria literatūros kritikė V. Daujotytė: „Skaitydamas kūrinį, žmogus skaito pats save: savo gyvenimą, likimą, patirtį. Kuo mažiau, kuo paviršutiniškiau skaitomas tekstas, tuo labiau „veikia” gyvenimas. Romanuose dažnai pažeidžiamas (apleidžiamas) tekstas, o skaitomas tik „gyvenimas”.” (Tekstas ir kūrinys. V.1999.P.45).
Kas bus, kai neskaitydami knygų nebegalėsime suprasti ką jaučiame kitam, koks mūsų vidinis pasaulis? Ar tikrai svarbiausi šiame pasaulyje pinigai ir gera karjera? Ar būsime laimingi turėdami didžiulius rūmus ir daug pinigų, bet nesuvokdami savo būties, nesuvokdami ką mes čia, šitoje Žemėje veikiame?… Šiame aspekte tiktų Justino Žilinsko ironiškas požiūris į sumaterialėjimą: „Sakysite – kam ta fantazija, reikia būti, realistu, tvirtai stovėti ant žemės ir užsidirbti, kad bent jau galėtum išperkamąja nuomą įsigyti „civiką” ir gauti paskolą dviejų kambarių butui Vilniaus daugiaaukštyje…” (Žingsnis nuo realybės / Verslo klasė 2007 birželis).
Kaip knygas reikia skaityti?
Mane stebina naujausių technologijų išradimai, pavyzdžiui, garsusis Amazon.com produktas Boing Boing (rašėme nežinau.lt – vienastoks iš dalies su manimi sutinka). Ar skaitymu galima vadinti knygas mobiliuosiuose telefonuose? Kai mažučiame ekranėlyje skaitai žymių autorių knygas.
Visiškai sutinku su A. Zalatoriaus nuomone, kad toks knygų skaitymas bevaisis ir beprasmis. A. Zalatorius pripuolamą, nepastovų skaitymą vadina beprasmiu, nes žmogus tuo metu nebesigilina į mintis tarp eilučių, žmogus skaito, kad skaitytų, o ne dvasiškai save apšviestų. Šiuo atveju siekiama praktinių veiksmų, o ne estetinio įrankio tobulėjimo. Knygą reikia skaityti susitelkus, atsiribojus nuo aplinkos, triukšmo, paskyrus tam tinkamą laiką ir vietą, kitaip ne užsimegs pastovesnis, nematomas ryšys tarp tavęs ir autoriaus. Taip pat nereiktų turėti išankstinių nuostatų.
Literatūros kūrinio suvokimui turi įtakos ir tikėjimas tekstu, jo galia, susitelkimas ir noras jį suprasti, meilė knygoms. „Literatūra mums nori pasakyti kažką sava, ko mes iš niekur kitur negalime sužinoti. Ir pasakyti ne vieną kartą, o sakyti amžinai.” – teigia A. Zalatorius.
Kodėl knygas reikia skaityti?
Knygas turime skaityti, kad galėtumėme tobulinti savo supratimą apie žmogaus vidinį pasaulį, kad galėtumėme vertinti savo ir kitų jausmus, emocijas, ne vien poelgius.
Knygos mums atskleidžia per amžių puoselėtas, kurtas ir atrastas vertybes, jos formuoja tas vertybes mumyse, mūsų dabartiniame pasaulėlyje.
Skaitydami knygas mes ugdome savąjį aš – išskirtinį ir nuostabų, o knygos, tai viso pasaulio palikimas mums.
Šį rašinį norėčiau užbaigti labai taiklia ir vertinga citata, pasakytą A. Zalatoriaus: „Iš gero literatūros kūrinio galime gerti lyg iš kalnų šaltinio, ir jis niekada neišseks. Svarbu panerti į jį nuoga širdimi, nusimetus išankstinių nusistatymų rūbą, pasinerti kaip į naują, nežinomą pasaulį, turintį savo logiką ir religiją”.
Norėčiau visiems palinkėti atrasti jums įdomias knygas ir jas skaityti. Manau, šie argumentai turėtų įtikinti, parodyti knygų svarbą dabartiniame pasaulyje.
Komentarai
Readeryje skaitydamas tavo straipsnį, norėjau jau daryti „share”, bet paskaitęs iki „Kaip knygas reikia skaityti?”, – persigalvojau :)
Readeryje turėjo būt nemažai klaidų, bet dabar ištaisiau :) Iš pradžių skaitydamas antrą kartą daugybės nepastebėjau, o dabar po kiek laiko atradau dar nemažai, vis bandau ištaisyti visas :D
Čia tikriausiai dėl tos pačios priežasties persigalvojai?
Ne, klaidų nepastebėjau. Bet visiškai nesutinku dėl netinkamų skaitymo būdų, t.y. mobiliajame telefone. Dėl audio knygų, tai pasiginčyti galima, bet skaitant savo akimis, kad ir telefone, nenoriu su tavimi sutikti.
Na, šiuo atveju rėmiausi A. Zalatoriaus žodžiais. Bet taip, rašiau subjektyviai, savo nuomone, todėl sutinku, kad kai kuriems patinka ir tinka toks skaitymas telefonuose ir panašiai. Mane asmeniškai labiau domina gal net šiek tiek aptriušusi, sena knyga :)
Užtat aš paspaudžiau „share“.
Dėl skaitymo mobiliajame telefone Ričardas teisus – knyga yra… (dabar pasakyčiau – malonus, įdomus daiktas :D ) toks dalykas, kuriam reikia atiduoti save ir visą savo dėmesį.
Knygos skaitymas viešajame transporte vykstant į darbą skiriasi nuo skaitymo namie ant sofos. Todėl tokiam „ekstremaliam“ skaitymui tinka lengvesnės knygos. Tokių dabar pilna.
Na nereikia Oni, taip iš karto „viešajame transporte”. Aš, kad ir koks būčiau šalininkas skaitymo telefone, bet jei žinau, kad nebus galimybės bent valandą ramiai paskaityti, tai net netraukiu telefono.
Dėl nekurių priežasčių nenoriu minėti mano aplinkybių, kuriom esant galiu skaityti tik eknygą, bet jų yra…
Raidės tos pačios, turinys irgi. Viskas priklauso nuo skaitovo
Ir nereikia lialia :-)
[…] prie to pat. Ričardo atsivertimas į knygų skaitytojus ir telefono funkcijų apribojimas. Telefonas netiksi, bet laikrodžiu gali būti, ne iš […]
O mane labai erzina tas knygų sudvasinimas. „Meilė knygai”, „dvasinio tobulėjimo šaltinis”. Snobiškas bullshit.
Pats skaitau turbūt gana nemažai – daugmaž po knygą per savaitę, bet tikrai nejaučiu tame jokio dvasingumo, tiesiog pomėgis, ir tiek. Relaksas po darbo dienos (todėl niekada negaliu skaityti viešajame transporte, man skaitymui privaloma rami aplinka), pramoga, bet tobulėti „dvasiškai”, įtakotam kažkieno fantazijų? Come on. Mėgstu fantastiką, bet nereikia painioti jos su realybe.
Besivystančiai asmenybei – paaugliui, jaunuoliui, knyga tikrai gali būti dvasinės kultūros šaltinis.
Taip pat priklauso nuo to ką skaitote – nuotykius, detektyvus, psichologinius, filosofinius veikalus.
[…] Nuomonė – knygas reikia skaityti! […]
Lietuviškos kabutės rašomos apačioj („) ir viršuj (“). Čia tarp kitko. O klaidų dar liko.
Klaidų neneigiu. :)
Senuose straipsniuose kabučių nebetaisau, tačiau naujuose pradėjau rašyti su normaliomis „“ :) Dėkui už pastebėjimą.
[…] Nuomonė: knygas reikia skaityti – itin populiarus straipsnis, mėnesio skaitomiausiuose jau antrą kartą atsiduriantis pirmoje vietoje. […]
Mobiliojo telefono ekranėly knygą skaityti labai patogu ir lengva. Aišku jei knygą žmogus skaito su pieštuku rankoje ir žymi tekstus, rašo sau pastabas paraštėje, tikriausiai telefonas tam netinka. Bet apie bedvasį ir bevaisį, anot Zalatoriaus, skaitymą čia manau visiška nesąmonė. Kurią kaip tik paneigia paskutinė citata iš to pačio Zalatoriaus.
dekui si sena tema priverte mano monologiniam :)))))
Cituoju ,,šiuolaikiniam žmogui parankiau naršyti internete, praleisti laiką sėdint prieš televizoriaus ekraną, kuriame vis tas pats per tą patį – šaudo, gaudo.” per Tv kaip tik galima plėst akirati, neišeinant iš namų, o internete tuo labiau:) Bet pvz., žiūrint dokumentika, tu nebūsi serengetyje, kur svilinantis karštis iš taves paskutini prakaito laša išsunks, po kojom žemė dulkės, aplinkui vabzdžiai garsus leis, danguje grifai suks ratus, o atsigręžus per petį, antilopės gnū traiškomi kaulai, liūtu nasruose, kutens kūną iš susijaudinimo:)
Kam skaityti knygas . Jų niekas nebeskaito :DD procentais per menesi vos tik 0.5 procentų zmoniu per menesi skaito knygas o per menesi 95 procetai zmoniu pasiziuri bent viena filma . Kur kiti procentai čia tikriausiai vaikai.Nei vieno žinomo sportininko nere skaitančio ( nekalbu apie tokius sportus šakmatai , šaškes tt.. ). Jeigu gera knyga sukurs filma. Knygose tu pamatai žmonese emocijas. Tikrai ne. Po kelesdiašimt metų knygų nebeliks.Sako kas skaito knygas yra prodingas žmogus ir tobuleja. Tik keli skaitantys žmones tobuleja ir pasiekia savo ribas. Daugiau negu puse seimo narių per metus neperskaito nei vienos knygos. O daugiau jų parašo :DD. Knygo lygu blogis
Matosi, kad neskaitai knygų jau vien pamačius rašybos klaidas. Sakai, kad niekas beveik neskaito knygų – o ar tikrai gali sakyti, kad tie visi yra teisūs (panašiai kaip geriantys ir rūkantys žmonės: žino, kad tai kenkia sveikatai, bet toliau tą patį daro – ir tai yra tinkamas elgesys?)? Beje, skaitydamas knygas ne tik turtini žodyną, bet ir pats dvasiškai tobulėji, nors, reikia pripažinti, šiuo metu išleidžiama daugiau niekam vertų knygų, kurios tik pakuroms tinkamos (ir kam dėl tokių leidimų kirsti medžius…). Kalbu apie tokias tokias knygas, kurias perskaičius dar porą dienų jautiesi keistai, vis dar mąstai, kas įvyko kūrinyje, kodėl, o vėliau, jei knyga buvo iš bibliotekos, nusprendi praplėsti asmeninę biblioteką ir nusipirkti ir po metų dar kartą pasimėgauti geru kūriniu. Ir patikėk, knygose iš tikrųjų atskleidžiamas žmogaus dvasinis pasaulis (perskaityk, nors tai ir mažai tikėtina, pavyzdžiui, E. L. Voynich Gylį – porą dienų vis sukau galvą, kaip tokia kančia gali tilpti žmoguje). Ir dėl Seimo jau viskas aišku: sėdi puskvailiai nieko neskaitę ir daro nesąmones – ar tai turėtų elgtis išsilavinę žmonės?
Aišku, televizija tai pat nėra blogas dalykas (nors ir ne geriausias). Yra nemažai gerų dokumentinių filmų, kurie pradeda praplėsti žinias. Yra ir vaidybinių neblogų, tokių kaip „Seven Pounds”, bet jie, mano nuomone, vis tiek neprilygs knygoms. Beje, filmu gali pasimėgauti tik porą valandų, o knyga mėgausiesi ir savaitę ar dvi, jei nuspręsi nesuryti visko per dieną.
Ir sportininkai, Seimo nariai tau yra idealas? Geriau išsirink Bilą Geitsą ar kitą normalų, išsilavinusi žmogų, o ne juokdarį.
O man straipsnis labai nepatiko. Ta prasme- pati esme. Pats knygas nuolat skaitau. Esu jaunas. Bet pazistu daug zmoniu, kurie knygu neskaito del elementariu dalyku- kad ir laiko stokos, del darbo ar pan. Cia sioks toks pateisinimas. Nesiplesiu cia, nes tikriausiai niekam neidomu, bet pats kaip skaitantis ir si ta suprantantis… mano nuomone- knygu skautymas yra paprasta veikla. Ir is tu skaitovu daznai pastebiu, jog pastarasis nori, kad apie jo mylima veikla visi zinotu, nes neva tai ji padaro geresniu. Zmones daug pasiekia ir pozityviai paveikia kitu zmoniu gyvenimus ir be knygu. Pats skaiciau ir skaitysiu. Niekas kitas neprivalo.
neriaikiair didelis.
Leonidas Donskis yra pasakes : „Reikia skaityti tik pacias geriausias knygas” Kaip jus manote jis teisus? Ir kaip jus manote kurios knygos yra pacios geriausios?
man yra 19 metu seip knygu beveik neskaiceu taceu nesenei pradejau susidomejau saves tobulinimu pradzioi fiziniu o dabar ir dvasiniu bei protiniu.seip knisa tas knygu skaitymas bet kartais visai nieko jei idomi tik nezinau kaip pataikyt ant idomios?
Vau net nezinau nuo ko pradeti prisiskaiciau tiek komentaru ir nuomones labai skirtingos.
Zodziu taip atsiprasau iskart uz klaidas kurias padarysiu:). As pati buvau pries knygas bet zinot mokykla labai sutinku su Ričardu Šmaižiu kad mokytojai tik vercia skaityti knygas bet neparodo tikros ju vertes taigi as knygas arba tik puse knygos perskaitydavau ir papasakodavau labai glausti kiek ir tegali papasakoti perskaites puse knygos. Skaiciau ir istorines ir tikroviskas ir fantastines ivairias knygas bet ne viena netraukdavo paskaitei ir viskas nieko negalvoji kaip kazkas cia rase. Bet viena karta nuejau i parduotuve ir mano akys nukrypo prie knygu tie kurie skaito turetu zinot kad apima toks keistas jausmas taigi as jam neatsilaikiau ir nuejau prie ju. Galu gale supratau kad tai meiles romanai ziurejau skeptiskai nors ir buvau ir dar tebesu svajotoja netikiu meile bet mane vis kankino tas keistas jausmas taigi paprasiau mamos kad man ja nupirktu kaip ir visos mamos truputi pasispiriojo bet nupirko. Toliau- grizau namo is bibliotekos buvau pasemusi knyga atrodo berots 50 psl. o romanas buvo 198 psl. ir ka jus manot ta 50 psl. knyga jau stovejo gal kokius du menesius neprisiruosiau perskaityti o ta romana perskaiciau per viena vakara man buvo prisipazinsiu sokas. Dabar nuo to lemtingo vakaro parduotuveje as ji taip vadinu praejo jau 4 metai ir nepabijosiu pasakyti ta aistra jiems neisbleso turiu jau apie 80 romanu pirktu ir kekvienas yra skaitytas kelis kartus nes kaip kazkas sake tu galvoji apie ta knyga tu mastai kaip viskas ten vyksta isilieji i ja jautiesi lyg tos knygos herojus bet viska stebintis is sono.
As irgi prie tos nuomones knygas reikia skaityti tai musu dvasios atspindis daugelis mano draugu neskaito taip jie ilindie i ta virtualia erdve kompas telas ir telikas kaip jie megsta sakyti o as sau knygos knygos ir tik knygos kaip kazkada Leninas yra sakes mano tevams mokytis mokytis ir dar karta mokytis. Bet as manau kad knygos ir yra mokslas jei isigilintume i knyga o ypac i meiles romanus jie moko gyventi isreiksti jausmus suprasti kad pinigai karjera darbas nera tikrosios gyvenimo vertybes. Draugai manes taip pat klause kodel as neskaitau knygu su paveiksleliais o man verkti noris kokia ju prasta veisduote manau knygos lavina ja jei skaitai knygas be paveiksleliu gali viska isivaizduoti pats kaip atrodo veikejai kokia veiksmo aplinka veido israiska tu visa vaizda susikuri pats bet tai tik 1 is 3 milijoniu nuomone. taip pat noreciau pridurti kad nepritariu skaitymui ekranuose taip pasakykim nes man tai nesukuria jokio vaizdo o kai paimi knyga tu jauti ja susilieji su ja o ka gali jausti ziuredamas i ekrana? Tik nepagalvokit kad laikausi kokio celibato as zaidziu su kompiuteriu ir telika ziuriu ir telefa spaudau kaip mano draugai bet as mieliau sauleta vasaros diena iseisiu i lauka paskaityti knygos negu sedesiu ir kiurksosiu prie ekrano. Man romanu skaitymas lyg pabegimas nuo tikroves tai lyg oaze keletas palaimingu valandu knygoje kurios padeda uzsimirsti kur esi nusikelti i ta laikmati kai knyga buvo vertybe o dabar ar vertinam mes ja ir as kekviena karta paemusi knyga skaityti bijau kad ji pasibaiks bet gyvenime juk viskas baigiasi bet zinau viena kad ir kokia mazyte dalele bebutu skaitantciu knygos yra ir bus dar daug ko vertas ir tikiu kad niekada nesibaiks taip pat ir ju autoriai yra dauk ko verti manu kad tik skaitydami galime atsidekoti autoriams zmonems kurie vis dar raso jas kurie vis dar neuzmirso knygu uz ju patirti juk pati knyga nepasirasis knygose daznai juntamas pats autorius o gal net ir kai kurie jo gyvenimo epzodai kas zino bet juk tai privercia mus mastyti ir isjudinti savo smegenis ne tik tusciai leisti laika prie ekrano. Seis laikais zmones tiesiog uzmirsta save sako oi man ta skauda man ana skauda bet jus patys savimi nesirupinate ar taip sau skirti valanda tik viena valanda pabegti nuo rutinos paskaityti ar gi nebutu smagu kad visa seima prie jaukaus zidinio skaitytu knyga ir kekvienas butu lyg savam pasaulely nes tai knyga ir sukuria savita pasaly kuriamia esi tik tu. Kiti zmones saka kad jie tik egzistuoja bet ne gyvena——– tai po velniu gyvenkit!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Kas liepia uzsidaryti tose betono dziunglese kai galit ramiai masinerti i knyga.
Na taip as cia labai jau issiplejau bet pabaigai noriu pasakyti niekada gyvenime nekeiskit knygos i filma ir paklausykit manes ar yra labai daug viena valnda sau ir knyga ar geriau sede prie tos dezes ir varvyt akis kaip sakau as pasirinkti palieku jums. Dekoju tiem kas perskaite mano straipsni laukiu komentaru galite rasyti ir el. pastu faustina@edita.lt jie tikrai nebus viesinami. Pridursiu kad man tik 14 metu.
IR SKAITYKIT KNYGAS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Niekaip nesuprantu kaip jus sugebat per viena prisedima, viena vakara perskaityti knyga. Pagalvoju, man niekaip neiseitu, kaskaip beskaitant megstu pamastyti, apmastyti, labiau isigilinti ir kokia psichologine knyga skaitau tai neretai tenka sustoti ir pagalvoti, nu nezinau, gal kaip dar perskaitysiu kokia +1000 knygu, cia sugrisiu ir dziaugsiuos, kad be problemu perskaitau knyga per viena prisedima … :)
Arba koki istorini romana, daznai nemazai googlinu, ieskau zemelapiu ir kitos informacijos, buna vos keli puslapiai perskaityti ir ziurek jau pora valandu prabego.
nuuuuu…….. nu nesakykit kad intikas (internetas), televizorius ar telefonas atitraukia demesi nuo knygu skaitymo. pvz: as viena karta internete narsydama pastebejau filma „The Hunger Games” (filma pagal knyga pastatyta) ir susidomejau. pradejau ieskoti daugiau informacijos internete ir atradau kad yra tokia knyga. aisku as atsisiunciau kompiuterine versija knygos bet veliau nusipirkau ta knyga, perskaiciau ir dar 2 dalis tos knygos perskaiciau (as visas perskaiciau). sutinku kad kartais mokytojai liepia skaityt knygas bet kartais netgi pasiulo visai idomiu knygu.
ačū labai už šį straipsnį nes man kaip tik reikėjo parašyti straipsni šia tema ir tai ką radau čia parašyta man labai pravertė. Didelis AČIŪ.
[…] © smaizys.lt/laisvalaikis/nuomone-knygas-reikia-skaityti […]
Knygas reikia skaityti, nes jos suteikia gyvenimui prieskoniu.
Nevisai sutinku su autoriaus nuomone. Nors aš vaikystę praleidau dar be interneto, kompiuterio ir išmanaus telefono, tačiau nesutinku su nusistatymu prieš telefono skaitykles. Man pačiai maloniau skaityti su knyga rankose, vis dėlto, turime suprasti ir priimti tai, kad šiuolaikiniai vaikai auga kitomis sąlygomis, šios technologijos yra neatsiejama jų gyvenimo dalis, tad vietoj knygos rankose laikyti telefoną ir skaityti jiems nėra joks stebuklas ar dėmesį blaškantis daiktas.