Kokia buvo mano kaip projektų vadovo pirmoji patirtis? Ko išmokau iš savo pirmųjų klientų?

2014–2016 metais „PrestaRock“ įmonėje dirbo du programuotojai ir aš. Mano darbo diena buvo paskirstoma maždaug taip: 30 % – projektų valdymas ir komunikavimas su klientais, 30 % – užduočių derinimas, aprašymas ir specifikacijų rengimas, o likusi dalis – programavimas.

Kas buvo mano pirmieji klientai? Ko išmokau iš jų ir kokių klaidų dariau? Kodėl mano kiekvienas laiškas ar užklausa tapdavo vis geresnė?

Jau rašiau, kad būdamas laisvai samdomu specialistu pastebėjau, jog pokalbiams telefonu ir laiškams praleidžiu beveik pusę savo programuotojo laiko, tad tai ir tapo natūralus mano žingsnis į įmonės įkūrimą. Savaime iš programuotojo tapau projektų vadovu ir čia turbūt visos mano žinios buvo sutelktos iš matyto pavyzdžio, kaip buvau matęs kad dirba kiti su manimi karjeros kelionėje ėję projektų vadovai.

Taip pat rašiau apie tai, kad mane kaip programuotoją dar dirbant reklamos agentūroje erzindavo tai, kad projektų vadovas neturėjo techninių žinių, tad projektų valdymas buvo toks labiau žinutės nešėjo ir „copy/paste“ tarp manęs ir kliento darbas.

Save kaip projektų vadovą mačiau visiškai kitokį – buvau pasiryžęs išspręsti šią problemą, nes aš vieno susitikimo metu galėjau atsakyti apie viską, kas susiję su techninėmis užduotimis ir realizacija (klausimas, ar įmanoma), patarti klientams ir pasidalyti iš patirties, kaip padaryti geriau (analitiko dalis) bei tuo pačiu net įvertinti užduotis. Visa tai sukūrė tai, kuo šiandien ir laikau „PrestaRock“ – Rock Solid Ecommerce Solutions.

Vieno langelio principas per vieną bendrą el. pašto adresą išliko mūsų greičio ir kokybės garantas, kai projektų vadovui nereikia kiekvieną kartą kartoti: „Nežinau, turiu pasitarti su programuotoju, ar įmanoma, kiek kainuoja“ ir pan.

Projektus tuomet valdžiau taip, kaip mokėjau, ir tiek, kiek girdėjau iš universiteto. Įmonėje įdiegiau AGILE SCRUM tipo projektų valdymo metodą, turėdavome savaitinius SPRINT‘us, apsirašėme procesus ir instrukcijas, tad darbus nuo šiol planavome ne prabėgomis, kas kada paprašo, bet iš anksto planuodami, sujungdami į užduotis.

Tokiu būdu savo darbo laiką galėjau paskirstyti efektyviau, kai vieną kartą savaitės pradžioje programuotojams aprašydavau užduotis ir stengdavausi, kad daugiau jie manęs netrukdytų: programuodavau pats arba dirbdavau su klientais.

O žinias gilinau ne tik iš jau matyto pavyzdžio, bet ir besimokydamas iš savo klientų. Kiekvienas mano laiškas buvo geresnis, iteruodavau savo laiškus, atsakymus, formuluotes ir bendravimą su klientais, su kiekvienu laišku siekdamas to, ką B. Treisis vadino „excellence“. Būdamas laisvai samdomas specialistas turėjau galimybę dirbti su didžiausiomis tuomet el. parduotuvėmis, tad džiaugiuosi, kad visi mano pirmieji klientai buvo daugiau patyrę už mane. Kartais jie atsiųsdavo gerai aprašytą poreikį, aš pagalvodavau, jog tai naudinga, tad nuo to momento panašią struktūrą naudodavau tiesiog ir kitiems. Tokiu būdu per bandymų ir klaidų metodą darbo nuolat turėjome daugiau, nei spėdavome atlikti.

Vis dėlto buvo ir iššūkių. Netrukus augant padarėme pirmąsias savo klaidas bei patyrėme pirmąsias nesėkmes. Augimo metais teko dirbti su keliais sunkiais klientais. Tiesą pasakius, kaip ir su netalentingais darbuotojais, taip ir su nepatyrusiais klientais man kažkaip buvo savaime sunkiau dirbti.

Nori būti geras klientams: nespėji į terminus

Pirmoji nesėkmė darbuojantis prieš dešimt metų – kad mūsų komanda buvo sudaryta vos iš keleto žmonių, tad kartais suklysdavome ir darbus įsivertindami, t. y. darbai užtrukdavo šiek tiek ilgiau, nei įvertindavau, nes darbus darydavo kitas darbuotojas, o ne aš pats. Tuo pačiu atsirasdavo ir nenumatytų papildomų darbų, kuriuos klientai norėdavo gauti tuo pačiu terminu nepaisant to, kad užduočių aprėptis išsiplečia.

Kaip projektų vadovas nemokėjau valdyti lūkesčių, tad buvo sudėtinga atsakyti ir paaiškinti, kad galbūt tam tikrus darbus reikia išskirti į atskirą etapą arba planuoti naują etapą.

Galų gale išeidavo taip, kad kartais nenoromis klientams pasakydavome terminus, per kuriuos įgyvendinti užduočių nespėdavome. Nors žvelgiant ir prisimenant tuos laikus, tai apskritai el. komercijos vystymas ir kūrimas buvo dar Laukiniai Vakarai, ir turbūt nebūdavo jokios įmonės, kuri kokį nors IT projektą Lietuvoje padarytų laiku.

Papildomi darbai: ar visada mokami?

Antra ir turbūt per tiek metų viena didesnių buvusių nesėkmių – tai vieno kliento bandytas sukurti „prekybos centras“ internete. Jau tuomet buvau pakankamai patyręs, kad sakyčiau, jog tokia idėja bus nesėkminga ir neveiks, bet kliento perkalbėti nepavyko. Taigi darėm! Viskas buvo gerai iki to momento, kol klientas nesusiimportavo į tuomet „PrestaShop“ 1.6 versiją bene 500 tūkst. prekių. Ir ką jūs manote? Akivaizdu, kad „PrestaShop“ su tokiu prekių kiekiu neveikia greitai.

Vėl projektų valdymo žinių stygius ir mūsų komanda, bandanti nemokamai daryti klientui optimizacijas, nors faktas, kad tai papildomi darbai. Nepavyko tuomet man įtikinti kliento, kad čia reikia dar pusės tiek, kiek projektas kainavo, kad viskas veiktų. Na, kas gi belieka – mes nebuvome ir nesame iš tų, kurie nepabaigtų projekto, tad darėme, ir darėme nemokamai.

Nepatyrę klientai nori rezultato: nesvarbu tarpiniai žingsniai

Labai panaši situacija nutiko su gintaro prekių el. parduotuve iš pajūrio. Pamenu, kaip nepatyręs klientas, visiškai nieko nesuprantantis nei apie kompiuterius, nei apie internetą, nei apie el. parduotuves, bandė susikurti el. parduotuvę. Viską padėjome, paaiškinome iki to momento, kol nesusidūrėme su problema, kad kliento nuotraukos buvo prastos kokybės ir netinkamai fotografuotos. Likome kalti mes, nes klientas viską matė kaip baigtinį galutinį rezultatą ir jam buvo, kaip jis pats sakė, neįdomu, turi veikti. Nepadėjo net trys ar keturi susitikimai bandant paaiškinti, kad el. parduotuvė padaro nuotraukų miniatiūras iš to, ką klientas atsiunčia. Prastų nuotraukų problemą bandėme spręsti programiškai.

O viską vainikavo turbūt tuomet dar nepopuliaraus ir tik atsiradusio „PayPal“ kreditinių kortelių modulio diegimas, kai klientas pasakė: „EBay“ juk veikia – darykite kaip „EBay“. Argumentai, kad „PrestaShop“ tokio funkcionalumo – trečiųjų šalių modulio – neturi, o apskritai technologiškai „PayPal“ net neleidžia taip, nepadėjo taip pat.

Klientai, teigiantys, kad neturi pinigų

Pamenu situaciją, kai atvykau į vieną didžiausių Kauno įmonių dėl elektronikos prekių el. parduotuvės kūrimo. Sėdžiu, generalinis vadovas kalba apie tai, kokie čia mes brangūs ir reikia viską daryti pigiau. Klientas didelis, prestižinis, el. parduotuvės sprendimas mums – stambus projektas, tad pritaikiau nuolaidų.

O vėliau pastebėjau, kad tai 30 mln. Eur apyvartą per metus generuojantis verslas su kelių milijonų Eur metiniu pelnu. Taip, buvau jaunas ir nepatyręs, tad nuolaidas taikiau visiems iš eilės. Buvau idealus vykdytojas: pigiai, greitai ir kokybiškai.

Programuotojų klaidos gadino santykius su klientais

Ir tuomet paskutinė kliūtis, su kuria susidūrėme – tai mūsų programuotojų klaidos. Tuomet dar neturėjome testuotojų, o aš pats tik po keleto pirmųjų projektų supratau, kad darbus reikia priimti, tad buvau jau ne tik projektų vadovas, bet ir testuotojas. Ir čia buvo keistenybių, kai jeigu aš, programuodamas amerikiečiams, projekte padarydavau gal dešimt klaidų, tai čia vos ne kiekvienoje net penkių valandų užduotyje turėjome po tiek pat klaidų.

Klientams, kurie orientuoti į galutinį rezultatą, nesupranta tarpinių rezultatų ir IT srities darbo projekto pradžioje, padarius daug klaidų tampa nebeįmanoma įrodyti, kad turi mokėti už papildomus darbus. Klientas tuomet motyvuoja klaidomis kaip problema ir prašo darbų nemokamai, o siekdami būti geriausi, tą ir darydavome – „išpirkdavome kaltes“.

Apibendrinimas

Bene visi pirmieji metai darbuojantis su klientais buvo sėkmingi, iki kol nepradėjome sparčiau augti. Spartus augimas – tai galų gale trys programuotojai ir aš. Atrodė tikrai sparčiai, nes kabinetuką dar dalinomės ir su dizaineriu, o dabar jį visiškai okupavo tik programuotojai.

Kartu būdami didesni ėmėmės visų įmanomų klientų ir darbų, kurie privedė prie pirmųjų nesėkmių: tam tikrus klientus reikia atleisti arba jų darbų neapsiimti. O klaidos ir jų taisymas bei negebėjimas atsiginti papildomų darbų vis dar trukdė pasiekti tinkamą pelningumą: uždirbome tik savo algoms.

Bet kuriuo atveju šios pamokos paklojo pamatą ateinantiems didžiausiems mūsų projektams, kurie jau bus aprašomi kituose įrašuose. Svarbiausia, kad išmoktų pamokų klaidų nekartojome ir taip dar 2015–2016 metais tapome geriausiai dirbančia „PrestaShop“ sprendimų agentūra, kurią klientai žinojo kaip bene vienintelius, tinkamai programuojančius ir gerai teikiančius paslaugas – tai „PrestaRock“.