Ar blogeriai bailiai?
Aš visai neseniai prisiminiau skandalingą Juozo Kaziukėno rašinį apie blogosferą ir bailumą rašyti. Ir vis dėl to supratau, kad ten yra keletas idėjų, kurios yra vertingos, nors kai kuriose vietose iš tikrųjų nuvažiuota į lankas.
Šiaip iš tikrųjų blogeriai vengia rašyti daugeliu temų. Aš taip pat. Prieš rašydamas pagalvoju apie turinį ir pačią temą – o jeigu manęs nesupras ir vėl liksiu kaltas, o jeigu… o jeigu… Dažnai nemažai temų ir rašinių taip ir lieka juodraščiuose nepaskelbti ar net nepradėti rašyti. Ar tai įsipareigojimas prieš skaitytojus, o gal tai baimė? bet baimė? ko?
Tinklaraščių autoriai turėtų laisvai ir be cenzūros rašyti apie tai, kas jiems įdomu, kas jiems keista. Jie turi laisvai kelti problemas ir nekreipti dėmesio apie ką kalbą – tiesiog išdėstyti savo argumentuotą ir aiškią nuomonę. Būtent tuo blogeriai ir blogosfera išsiskiria iš eilinių žurnalų ir žiniasklaidos – jie rašo, ką galvoja apie viską, kas jiems užkliūna. Bet…
Manau, šiuo metu sklindančios kalbos apie profesionalumą ir pinigus yra paveikusios lietuviškąją blogosferą. Tinklaraščių autoriai jaučia labai didelę, netgi per didelę, atsakomybę prieš savo skaitytojus – atsiprašinėja už tai, kad vieną ar kitą dieną neparašė rašinio, straipsnio. Vaikomasi sensacijų ir populiarių temų, neberašoma apie pačių potyrius, nesėkmes ir asmeninio gyvenimo pastebėjimus ar ypatumus. Daugelis, taip sakant, „portalizuojasi“, o portalai, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės, turi savotišką cenzūrą ir jų tikslas ne kelti kažkokias problemas, o uždirbti pinigus ir būti populiariems. Tokios tendencijos šiuo metu tvyro ir lietuviškoje blogosferoje, bent jau aš susidarau tokį įspūdį.
Neseniai buvo kalbėta ir apie atsiprašinėjimus už išdėstytą nuomonę tekstuos, kai autorius prideda prierašą, jog tekstas gali būti kritiškas ar nevisiškai atitinkantys skaitytojo nuomonę. Mano supratimu, tinklaraščiai ir turi kelti diskusijas, jie turi kelti šurmulį visuomenėje ir nagrinėti skaudžias temas be jokios baimės prieš komentatorius ar skaitytojus. Jie turi rašyti ir turi analizuoti.
Žinoma, kiekvienas nori populiarumo ir galbūt padengti talpinimo paslaugų sąskaitą, bet tuo pačiu metu blogosferoje prasideda pop siekimas ir„gero“ turinio farširavimas, kai rašoma tik tai, kas populiaru ir įdomu skaitytojui, o ne pačiam autoriui. Galbūt laikas susimąstyti ar tai yra profesionalumas bloguose ir ar tai yra mūsų ateitis.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad blogosfera praranda tas vertybės, kuriomis lygi šio didžiavosi ir kuriomis skyrėsi nuo žiniasklaidos portalų. Dabar svarbesnė reklama, naujienų prenumeratorių skaičius, puslapių atvertimų skaičius per dieną. Ką manote jūs?
Papildymas: Antraštė skandalingu pavadinimu, nes bandau tęsti Juozo mintis. Neskatinu, kaip Juozas, rašyti apie prostituciją, narkomaniją, seksualinius nukrypimus ir panašiai – būtent šiose pozicijose nesuprantu Juozo nuomonės ir išdėstytų argumentų. Drąsa – tai ne rašyti, tai kas šauna į galva, tai nepabijoti išreikšti savo argumentuotą, kultūringą nuomonę įvairiais klausimais, nepabijoti kelti diskusijas ir skatinti žmonės pabusti iš tam tikros, nusistovėjusiso padėties. Vėl gi neskatinu kritikuoti vienas kito.
Komentarai
Na, skaičiukai, populiarumas turbūt kiekvienam yra svarbu, bet šiaip visiškai sutinku — manau kad blogai neturi popsinti ir tikrai turi išlaikyti tas vertybes, kuriomis iki šiol didžiavosi: kad gali reikšti savo nepriklausomą nuomonę, kritiką, užvesti diskusijas, atskleisti tiesas ir t.t. ir pan. Ir noriu tikėti, kad bent dalis blogosferos (norėtųsi, kad tai būtų didžioji dalis) nenupopsės :)
Pagal tavo aprašymą įdomiai išeina: tikrieji „blogeriai“ yra visa ta blogas.lt masė, kurie nekreipia dėmesio į kalbą, skaitytoją, rezultatus. Keikiasi, rašo netolerantiškus tekstus, seilėtas eiles, kursto duoti kam į snukį, deda warez nuorodas ir pan. O! Jie tikrai rašo, kas jiems patiems patinka. Pernai per konferenciją jais baisėtasi ir siekta kokybės tinklaraščiuose. Dabar jau jos turime per daug? Atgal į gamtą, taip sakant? Visiems, kam per daug pagarbos skaitytojui tinklaraščiuose, primygtinai siūlau užsiprenumeruoti bendrą blogas.lt RSS. Viskas greitai susibalansuos. Aš jį skaitau kasdien ir dėl to vertinu autorių pastangas sukurti skaitomą tekstą. Nesu tikras, kad skaitytojų ignoravimas yra drąsos išraiška – vis dėlto kuriame viešus tekstus.
Tegu visi daro ką tik nori. Aš jau atsirinksiu kas man patinka.
[…] būti neaišku, neperskaičius apie drąsą ir jos poreikį. […]
vienastoks, tavo komentarą akismet apsauga sustabdžiusi buvo.
Nelabai supratai, ką turėjau omenyje. :) Mano nuomone, reikia rašyti kokybišką ir tau patinkantį turinį. Kokybės šiuo atveju nėra per daug – per daug yra dirbtinų tekstų, kurių siekis tik padidinti lankomumą ar užsidirbti pinigų, o ne sukelti diskusiją, suteikti naudingos ir geros informacijos lankytojui ar skatinti lankytoją domėtis tam tikra sritimi.
Kai prasideda rašiniai vardan vieno ar kito cento, tai jau yra blogai, bent jau mano supratimu. Geriausia yra tada, kai lankytojai patys tave įvertina.
O dėl tos baimės rašyti, tai pavyzdžiai būtų: mano neseniai rašytas rašinys „Kodėl Linux tokios nepopuliarios?“ kai vos kas trečias ar ketvirtas komentatorius tikrai įsigilino į esmė, o ne pradėjo kartoti rašinyje aprašytų situacijų. Bei apie ginklus one.lt, po kuriuo yra keli vertingi komentarai, o visi kiti nesupratę…
Ir apskritai aš pastebiu tokią tendenciją, kad jeigu tinklaraščio autoriui vienas ar kitas straipsnis nepadidins lankomumo ar už jį negaus daug liaupsų, tai jis ir neišvystą dienos šviesos. Kas yra, mano supratimu, blogai, nes galbūt tas straipsnis nėra labai puikus stiliaus forma, tačiau informatyvus ir pan.
Šias mintis turėtų papildyti dar viena (išgirdau per konferenciją): „nesistenkite tapti žurnalistais – būkite tuo kuo esate – blogeriais“. (kažkaip panašiai).
[…] Baimė. Tinklaraščių autoriai turėtų laisvai ir be cenzūros rašyti apie tai, kas jiems įdomu, kas jiems keista. Jie turi laisvai kelti problemas, išdėstyti savo argumentuotą ir aiškią nuomonę, tačiau, šiuo metu sklindančios kalbos apie profesionalumą ir pinigus yra neigiamai paveikusios lietuvišką blogosferą, – mano Ričardas Šmaižys ir retoriškai klausia, – „ar blogeriai bailiai?”… […]
Dekui!
Nu visokių blogerių reikia, man tai bailiai tie, kurie iš visų jėgų stengiasi įtikti skaitytojui.
Stengiasi parašyti kažkokią tais naudingą informaciją, kam tiek stengtis pilnas googlas tos sušiktos niekam reikalingos informacijos, o paskaityti tai nėra ką nes visas intikas užkištas kažkokiatai niekam reikalinga informacija.
Ko gero durniausias blogeris yra tas, kuris Lietuviškai parašo tą patį, kas jau yra angliškai arba rusiškai parašyta.
Dar kvaili blogeriai yra tie, kurie žmones moko gyventi – tipo debesyla.lt, nu blem tokių blogų yra prišikta. dar šūdini blogai yra apie blogus. apie kulinariją, apie mobiliakus, apie kažkokį tai mėšlą.
Reikalas tas, kad dabartinis blogeris nori ir rašo apie tai ką dengia spauda ir žurnalai, ir tai yra kvaila, nes esminis blogosferos dalykas yra bendravimas ir komunikacija tarpusavyje – tai yra išskirtinė blogo savybė, nes laikraštyje ar žurnale tu ten nepribendrausi.
Ir čia toks vapros na zasipku – kam rašyti, jei bijai rašyti?