Istorinė lietuvių savimonė

Atrodo, vienas paskutinių mano rašinių (šįkart kalba) literatūros pamokoms.

Savimonė – tai žmogaus išskyrimas iš objektyvaus pasaulio, savo santykio su pasauliu, poelgių, minčių, jausmų įsisąmoninimas ir suvokimas. Negalvodami ir nekalbėdami apie savo kaip tautos istorinę savimonę, nesugebėsime ir suvokti savęs, kaip asmenybės bei kokia ta mūsų lietuvių tapatybė šiame globalizacijos pasaulyje, kur visos vertybės ir išskirtiniai bruožai sumesti į vieną katilą. Kadangi kalbėti apie istoriją yra pakankamai sunku, buvo išskirti keli istoriniai etapai, kurie visai netikėtai sutapo su tam tikromis religinėmis pažiūromis vyravusiomis tuo metu Lietuvoje.

Logiškiausia būtų pradėti nuo pagonybės laikų – tikrosios mūsų tapatybės, persekiojančios mus lygi pat šių moderniųjų laikų.  Savo išskirtinę ir tvirtą pasiryžimą išsaugoti buvusias pagonių vertybes įrodėme likę paskutiniai apkrikštyti naujos religijos krikščionybės. O savo nenumaldomą pasiryžimą ginti savąją religiją ir kovingumą parodė nedidelės Žemaičių pajėgos sumušusios Kalavijuočių būrius Saulės mūšio metu. Šis mūšis demonstruoja ne tik pagonybės ginimą, bet ir nuo seno buvusį bendruomeniškumo jausmą ir vienybę, kurią taip pat parodėme ir Naujausiais amžiais gindami Lietuvą nuo Sovietų armijos, siekusios sutrukdyti žengti pirmuosius laisvės žingsnius. Beje, tikriausiai be žynio, kuris išaiškino Gedimino sapną apie geležinį vilką, anot legendos, nebūtume turėję ir ko ginti, nes neturėtume savo sostinės Vilniaus. Ką jau kalbėti apie turimą tautosaką ir mitinius mūsų herojus, kurie siejami su pagonybe. Nors mūsų mitologija mažai išsaugota istoriniuose veikaluose, niekas nepaneigs, kad gamta visada buvo šventa ir gyva. Mirusiuosius laidojome šalia medžių, o Rasos šventė daugeliui gali priminti aplink laužą šokančias Vaidilutes ir saugojančias pagoniškąją ugnį, nes tiksli šios šventės kilmė lygi šiol diskutuotina. Pagonybė nuo seno buvo įsismelkusi į tikro lietuvio širdį ir protą, kur gamta pati svarbiausia.

Tačiau, atrodo, kad priėmus naująjį tikėjimą prasidėjo didžiausios mūsų tautos bėdos, kai turėtos valdos nuo Baltijos iki Juodosios jūros staiga sumenko iki kruopelytės Europos žemyne, kartu atnešė susiskaldymą ir neužtikrintumo jausmą. Tiek istoriniai šaltiniai, tiek literatūriniai kalba apie tą patį – krikščionybės priėmimas buvo vienas didelis sprendimas, tai matome ir V. Krėvės dramoje „Skirgaila“, kur didžiausias konfliktas tarp valstybingumo išlaikymo ir grįžimo prie pagonybės. Taip pat kalbant apie vėlesnius laikus drama „Mažvydas“, kai Lietuva dėl tos pačios religijos nesutarimų tampa padalyta į dvi skirtingas ir viena su kita nebendraujančias dalis.  O daugelis istorikų ir literatūrų kryžiuočių invaziją vadina kaip didžiausią tautos nelaimę.  Tačiau krikščionybė mūsų tautai teikė nemažai ir teigiamos naudos, pavyzdžiui, įkurti pirmieji universitetai ir mokyklos, turėtas išsilavinimo bei suvokimo lygis pakeltas kartele aukščiau, suteiktas išsimokslinimas ir kiti kultūriniai bruožai, verčiantys morališkai ir psichologiškai žmogų tobulėti. Iš kitos pusės Lietuva ir toliau buvo mėtoma likimo vingių  spaudos draudimo metais, nuolatine priklausomybe nuo Lenkijos, Rusijos, Vokietijos norų ir įgeidžių. Šioje situacijoje krikščionybė taip pat padėjo išgyventi skausmingą laikotarpį su knygnešiais, pirmaisiais lietuviškais laikraščiais ir tolimesniu kaimo žmogaus lavinimu. O prakalbus apie kaimo žmogų, būtina paminėti ir viena ryškiausių lietuvių bruožų darbštumą, kuris pasireiškė tuo, kad nuo seno esame žemdirbių tauta.  V. Kudirkos pasiaukojimas mokant mūsų tautą ir kuriant himną taip pat parodo, jog lietuvis sugeba pasiaukoti ne vien kovodamas aršioje kovoje su priešais, bet ir vedamas idealų. Matyt, ne be reikalo dabar V. Kudirkos portretą matome ant šiuolaikiniam žmogui paprasčiau suvokiamo dalyko – penkių šimtų litų banknoto.

Moderniame pasaulyje daug dalykų pasikeitė jau nekalbant apie tautos savimonės formavimąsi Baltijos kelio metu, kuris eilinį kartą tik įrodo tautos bendruomeniškumą ir gebėjimą tautai sunkiu metu kartu susitelkti ir parodyti savo jėgą ne vien Mindaugo kalaviju, kurio bandė ieškoti jau modernaus pasaulio kaimo žmonės Romualdo Granausko kūrinyje „Trys gaidžio plunksnos“. Pagonybė į mūsų šiuolaikinį gyvenimą taip pat įsiveržia įvairiais keiksmažodžiais, patarlėmis ir posakiais, kurie vis dar populiarūs. Be abejo,  ir tūkstantmečio minėjimu, kurio pagrindinis įvykis buvo tai, kad kažkoks lietuvių pagonis kuoka užmušė iš Vakarų atkeliavusį krikščionį. O savo darbštumą ir gebėjimus dirbti laukuose taip pat demonstruojame skindami pomidorus ir kitas daržoves užsienyje bei vis labiau populiarėjančia ir atsigaunančia žemdirbystės šaka Lietuvoje. Tačiau krikščionybė taip pat išliko neatsiejama nuo mūsų kultūros – tai pagrindinė religija Lietuvoje, kurią praktikuojančių, statistikos duomenimis, yra daugiau nei penkiasdešimt procentų visų gyventojų. Kita vertus, krikščionybė nepadeda susitvarkyti su viena skausmingiausių šiais laikais problemų – tai jaunimo savižudybių skaičius, kuriuo lenkiame visą Europą. Atrodo, kad lietuvis turi dar viena bruožą – vadovautis daugiau jausmais nei šaltu protu, ką įrodo didelė moteriškumo įtaką autorinėje kūryboje, tautosakoje ir net šiais laikais, kai aukščiausius valstybės postus užima moterys.

Todėl galime daryti išvadas, kad lietuvis nuo seno užgimęs pagonis, kuriam krikščionybė buvo sunkus išbandymas ir pasikeitimas, tačiau padėjęs pažinti kitokį pasaulį ir tam tikrais atvejais išgelbėti tautą nuo  visiško suirimo ir pasidavimo suinteresuotoms šalims. Be to nuo seno buvusi lietuvių žemdirbių tauta rodo jos darbštumą ir atsidavimą reikiamais momentais, gebėjimą pasiaukoti tiek kovos mūšyje, tiek dėl visuotinių idealų. O moteriškumo įtaka turėjo šiek tiek neigiamos įtakos neveiksnumui praeityje bei nelabai turtingo kūrybos lopšio, kai mes vieninteliai likome neturintys savo epo.

Rašykite komentarą

Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų (angl. cookies) naudojimu. daugiau...

Slapukai (angl. cookies) naudojami sukurti patrauklią ir patogią vartotojo sąsają ir užtrikina geriausią naršymą. Spausdami "Sutinku" sutinkate su slapukų naudojimu šioje svetainėje.

Užverti