Kodėl klientai nevertina IT projektų kokybės?

Aukšta IT projekto programinio kodo kokybė užtikrina mažesnius projekto palaikymo kaštus, lengvesnį papildomo funkcionalumo pridėjimą ir mažesnius kaštus apskritai ilguoju periodu. Mūsų „PrestaRock“ tinklaraščio įraše jau esu rašęs apie tai, kodėl verta investuoti į kodo kokybę. Šįkart norėčiau grįžti prie šios temos apskritai ir panagrinėti, ar tipiniai projektų klientai vertina IT projektų kokybę ir, kaip jau iš antraštės supratote, kodėl jos nevertina?

Sunku įvertinti tai, ko nesupranti

Iš esmės net ne visi programuotojai bėgant karjeros metams suvokia, kas yra kokybiška programinė įranga. Dažnai tokie programuotojai daugiau giriasi, kad yra savamoksliai, o tuomet apie tinkamą architektūros sudėliojimą, kurį būtų lengva išplėsti, modifikuoti ar, galų gale, kuriame nebūtų elementaraus DRY, neverta net kalbėti. Tai, paklausite, ko norėti iš paprasto kliento, kuriam svarbu, kad viskas veiktų?

Ir čia mes net nekalbame apie įprogramuotas (angl. hardcode) vietas, kurios daromos vien dėl greičio ir „kad būtų pigiau ir greičiau“, kai paskui klientas, norėdamas pasikeisti elementarų vertimą ar nuostatą (pavyzdžiui, nuo kurios sumos taikomas nemokamas pristatymas), turi kiekvieną kartą rašyti programuotojui ir jo klausti, kaip čia padaryti ir/ar šis teiktųsi skubiai (nes gi reikia dabar) padėti spręsti problemą. Apart panašaus pavyzdžio, kurį programuotojai dažnai pateikia kaip nebūtiną, arba kad „čia arba būtų kainavę brangiai“, arba „taip geriau“, priima sprendimą ir net nelabai supranta, kur kuriant jų sistemą nukertami kampai,  kai kartais už tai net yra mokama. Turbūt vieninteliu atveju klientas įvertina sistemą tuomet, kai bando kažką pakeisti ir tik iš dešimto karto tai pavyksta arba kai niekas nesikeičia ir klientas nebesupranta, ar čia jis kažką ne taip daro, ar tiesiog sistema neišsaugo jo įvestos informacijos.

Be šių pavyzdžių turbūt bet kuriam skaitančiam ir galvojančiam, kas ta programinio kodo kokybė, sunku suvokti, kad mano paminėti pavyzdžiai yra daugiau pasekmės, o ne pati kodo „nekokybė“. PrestaShop 1.5 versijoje prieš daugelį metų pirmą kartą buvo integruotas „override“ funkcionalumas, kurio nenaudojo praktiškai nė viena Lietuvos įmonė ar laisvai samdomas žmogus. PrestaShop 1.5 funkcionalumas leisdavo modifikuoti sistemos kertines (angl. core) dalis taip, kad atnaujinant jų informacija nedingtų ir atnaujinimai taptų lengvesni (o atnaujinimai reikalingi dėl saugumo, standartinių klaidų taisymo ir papildomo funkcionalumo), ir vėl tai yra pats primityviausias pavyzdys, kad būtų lengviau suprasti, apie ką kalbama.

Verslo atstovui, kuris sprendžia savo problemą, t. y. kuria naują pardavimo kanalą internete, sunku suvokti, kad sprendimo kokybė (kaip kad statant namą ar renkantis automobilį, kurio gedimo dažnumas retesnis) ilguoju periodu – kažkokie magiški žodžiai. Kyla klausimas, kaip kodo kokybė sutaupys kaštus, kurių jis dar neišleido ar net nenumatė savo biudžete. Kai nesupranti, už ką moki 20 proc. projekto vertės, tuomet ir sunku įvertinti naudą apskritai bei kokią naudą tie 20 proc. grąžins.

Kokybė paskutiniu metu tapo savaime suprantamu dalyku

Vis daugiau klientų atsiriboja ir randa lėšų samdyti įmones, o samdant įmones (vietoj laisvai samdomų specialistų) sumažėja ir pačios kokybės trūkumo rizika. Dažniausia savo prekės ženklą turinčios įmonės nerizikuoja netinkamu sprendimu ir atlieka darbus bent jau minimaliai teisingai, nes kitu atveju tiesiog visai neturėtų darbo. Nors tai ne visuomet taisyklė, ypač kalbant apie įvairias vieno asmens įmones, kurios realiai neturi nei nuolat dirbančių programuotojų, nei projektų vadovų, o yra tik tarpininkės tarp vykdytojų ir kliento.

Bet kuriuo atveju, paskutinius metus pastebiu tendenciją, kad bent jau paprastų svetainių lygiu nemažai darbų yra atliekama vis geriau ir kokybiškiau, o ir patobulėjusios bei išplėstos TVS, pavyzdžiui, WordPress ar PrestaShop, vis rečiau leidžia netinkamai su jomis elgtis dėl griežtų taisyklių, išsamių dokumentacijų ir kt.

Galų gale, klientai tapo atidesni besirinkdami vykdytojus ir kelia vis daugiau reikalavimų tiek greitaveikai, tiek vartotojo sąsajos išvaizdai. O tai savaime neretai yra gero sprendimo arba bent jau mąstančios, ką daro, komandos pasekmė. Todėl galime teigti, kad bent jau minimali kokybė vis labiau tampa rinkos standartu.

Į kokybę dėmesį kreipia tik itin didelės įmonės ir koncernai

Lietuvoje, kaip kad užsienyje, iš esmės nėra ypač didelių įmonių ar korporacijų, tačiau įmonė, turinti savo IT skyrių, kuriame bent jau yra IT išmanantis žmogus, vis dar sutelkia daugiau dėmesio į sprendimą ir viena iš dedamųjų renkantis tebėra vykdytojo požiūris į savo darbą. Ne vieno konkurso metu teko kalbėtis su didžiausių Lietuvos įmonių IT skyriaus atstovais, kurie neretai klausinėja netgi apie tam tikras sistemų bei posistemių realizacijas tam, kad susidarytų įspūdį, ar bent jau taikomos rinkoje priimtos standartinės priemonės spręsti vienai ar kitai problemai. Panašu, kad būtent eliminavus suvokimo problemą, kurią aprašiau pirmoje įrašo dalyje, tam tikram ratui klientų, kurie žiūri tik iš ilgosios perspektyvos ir neturi laiko užsiimti smulkmenomis, kokybė vis dar sudaro reikšmingą svorį renkantis paslaugų teikėją.

Kas nulemia mažą dėmesį kokybei?

Ypač pagreitėjus ir vis dar greitėjant interneto tempui, tobulėjant konkurentams ir vis greičiau kopijuojant vieniems kitus, greitis  tampa kertiniu vertinimo kriterijumi renkantis sprendimą, kai galime atlaidžiau žiūrėti ir į pačią projekto kokybę. O jau ir Lietuvos įmonių vadovai pradeda vis daugiau dėmesio skirti mobiliųjų įrenginių bei vartotojo sąsajos tobulinimui, nors daugumai el. parduotuvių ar paprastų svetainių savininkų netgi tas pats „heatmap“ vis dar yra naujiena (sprendžiant iš 2018 metų konferencijos „E-komercija“ dalyvių). Bet bent jau dėmesys sutelkiamas į vyraujančias madas, apie kurias daugiausia kalbama ir kurios daugiausia proteguojamos.

Apibendrinimas

Programinio kodo kokybė visuomet buvo sunkiai pamatuojama bei įvertinama, dėl ko klientai daugiau džiaugdavosi, ypač jei sužinodavo, kad jų sprendimas kokybiškas, o ne ieškodavo vykdytojo, atliekančio darbus nors ir brangiau, bet geriau. Konkurencija ir rinkos pagreitis sutelkia klientų dėmesį į šiandien labiau tendencingus ir madingus dalykus, pvz., vartotojo sąsają bei įėjimą į rinką. Tai iš esmės nėra blogai, bet būtent tai ir realizuojama tik kokybišku sprendimu. O kokybiško sprendimo naudą ir tą greitį išnaudoti dažniausia pavyksta tik didelėms įmonėms, kurios turi IT projektų valdymo ar pirkimo patirties ar netgi savo IT skyrių. Bet kokiu atveju, kodo kokybė yra vienas labiausiai įtakos turinčių dalykų ilgalaikio projekto sėkmei, mažesniems kaštams ir lengvesniam naujo funkcionalumo integravimui.