Kaip programuotojui išsirinkti pirmąją darbo vietą?

Ankstesniame įraše rašiau apie tai, kaip pasitikrinti, ar galite ir apskritai turėtumėte būti programuotojas. O jeigu vis dėlto nusprendėte žingsniuoti šiuo keliu, kyla natūralus klausimas, kaip išsirinkti pirmąją darbo vietą?

Jei galvojate, kad pirmąją programuotojo poziciją rasti bus lengva – teks nusivilti. Pastaraisiais metais IT darbo rinka smarkiai pasikeitė: įmonės samdo atsargiau, reikalavimai net „junior“ lygio pozicijoms tapo aukštesni, o konkurencija tarp pradedančiųjų dar labiau sustiprėjo.

Vienas tyrimas parodė, kad nemažoje dalyje „entry-level“ darbo skelbimų reikalaujama net iki 4–5 metų patirties. Tai reiškia, kad daugeliui naujokų tokia pradžia tampa beveik neįmanoma užduotimi. Kita analizė atskleidė, kad nors „junior“ darbo skelbimų skaičius 2023–2024 m. išaugo beveik 47 %, kandidatų kiekis augo dar sparčiau, todėl gauti tokį darbą tapo sunkiau nei bet kada anksčiau.

Todėl klausimas nebėra vien tik „kaip rasti pirmąją darbo vietą?“ Šiandien svarbiau, kaip ją pasirinkti, kad ji būtų tramplinas į karjerą, o ne spąstai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, į ką atkreipti dėmesį renkantis pirmąjį darbą, kokių klaidų vengti ir kaip išnaudoti šią galimybę savo tolesniam augimui.

AR VERTA RINKTIS STARTUOLĮ?

Prieš trejus metus jau rašiau straipsnį apie tai, ar startuolis (angl. startup) išties gali  vadintis verslu. Tuomet kėliau klausimą, ar svetimi be atsakomybės deginami pinigai sukuria kažkokią vertę ir ar išties tokį verslą galima vadinti pelno siekiančiu verslu. Būtent šis požiūris į pinigus nulemia ir svarbų naujo, nepatyrusio darbuotojo pasirinkimą, kokioje įmonėje dirbti: ar toje, kuri siekia uždirbti, ar toje, kuri gali leisti sau švaistyti pinigus „kažką darydama“.

Pradedančiam karjerą jaunuoliui dažnai gali kilti noras dirbti tik startuolyje, kuris įkvepia filmų rodomais Silicio slėnio naratyvais ar net galimybe dirbti su tokio lygio asmenybėmis kaip Styvas Džobsas. Viena vertus tai tiesa – kultūros startuoliuose dėl to, kad deginami investuotojų pinigai, sąlygos dažnai yra ramesnės ir nuolankesnės rezultatams. Daugiau ir įvairių pramogų.

Bet iš kitos pusės tie patys startuoliai gali netikėtai atleisti vos ne visus darbuotojus (net ir tuos, kurie dirbo iš savo pelno).

Esu įsitikinęs, kad ne visuomet startuolis yra geriausia aplinka naujokui dėl neapibrėžtos darbo (o ne komandinės) kultūros, kurioje gali įsivyrauti du dalykai: „chaltūra“ ir siekis tiesiog atlikti darbus, taip pat startuolyje dažnai teks pačiam imtis iniciatyvos, o tai reiškia išmokti, sugalvoti sprendimus ir juos išsiaiškinti – nebūtinai bus tų, kurie pamokys. Iš kitos pusės tam, kuris yra ambicingas ir nebijantis iššūkių ir nori daryti viską nuo pradžių su galimybe, kad tai reikės daryti tik darbo metu, galbūt tai bus geriausia darbo vieta.

AR TARPTAUTINĖ ĮMONĖ IŠ TIKRŲJŲ GERESNĖ?

Dar visai neseniai, kai Lietuvoje įsikūrė bene pirmoji tarptautinio lygio didžiulė kompanija „Barclays“ su savo technologijų centru, paplito ir šis keistas „tarptautinė geresnė“ suvokimas apie IT sritį. Šiandien esu įsitikinęs, kad 2025 metų rudenį, kai rašomas šis įrašas, tiek vietinės (lietuviško kapitalo), tiek užsienio įmonės kultūra ir požiūriu į darbą gerąja prasme yra susivienodinusios.

Lietuviškas verslas neatsilieka ir dažnai net galbūt lenkia tarptautines įmones tiek kultūra, tiek sąlygomis. Esminis skirtumas būtų tik tas, jog tarptautinėse įmonėse Jūs būsite labiau didelės korporatyvinės biurokratijos sraigtelis. Gal jūsų potencialas, o gal žinios viršija įmonės jaunesniojo programuotojo apibrėžimą, tad tai reikš, kad karjera įsibėgės lėčiau vien dėl jau iš anksto apibrėžtų procedūrų.

Darbuodamiesi lietuviškame versle taip pat, tikėtina, būsite arčiau sprendimų priėmėjų, kuriems galėsite daryti įtaką arba bent jau būti greičiau pastebėti ir tuo pačiu pasikelti atlyginimą ar įgauti naujų atsakomybių, jeigu tik tai darysite tinkamai.

Jeigu norėtųsi saugesnės aplinkos ir nebaugina, jog tarptautinės įmonės atrankoje į vieną poziciją kandidatų skaičius kartais siekia dešimtis bei tinka lėtesnė karjera, rinkčiausi tarptautinę įmonę su mintimi, kad joje save matysiu bent trejus ar penkerius metus. Jeigu norite sparčiai įgyti žinių ir tada nuspręsti, kur toliau žingsniuoti: augti su įmone ar eiti kitur, galvokite apie vietinio rinkos žaidėjo mažesnę kompaniją, kurioje prireiks daugiau asmeninio indėlio ir ryžto.

KAS LAUKIA MAŽOJE, O KAS DIDELĖJE ĮMONĖJE?

Mažoje įmonėje jūs būsite matomi. Iš to atsiranda visi trūkumai ir privalumai. Mažoje įmonėje patinginiauti ar „pasitaupyti“ energiją nepavyks, nes jūsų indėlis yra itin svarbus. Kiekvieno mažos įmonės darbuotojo indėlis čia pamatuojamas net ir be jokių rodiklių, tad pasislėpti tikrai nepavyks. Klausimas, ar to nebijote?

Didelėje įmonėje, kuri dažnai pasislepia bent jau po vidutinio lygio vadovais, neatsakančiais už darbo rezultatus tiesiogiai savo pinigais (nebent metiniu ar ketvirtiniu priedu) dirbti bus lengviau tiems, kurie yra lėtesni, kuklesni ir mažiau drąsūs arba nenori būti dažnai ir greitai vertinami.

Nuosakesni rezultatai nebūtinai reiškia mažesnes karjeros galimybes, tačiau tam, kuris iš praktikanto nori užaugti į įmonės vadovą ir daryti tai greitai, gal net per dvejus ar trejus metus, mažoje įmonėje bus daugiau šansų ne tik dėl konkurencijos, bet ir galimybės dirbti tiesiogiai su vadovu.

Teoriškai maža įmonė ir rizikingesnė: gali būti, kad ji neturi susiformavusių gerųjų praktikų apie programavimo kokybę , tad pagrindai nebūtinai bus geri. Mano patarimas: čia svarbu pasirinkti tokią įmonę, kurios vadovas pats turėtų programavimo žinių, o įmonės rezultatus atspindėtų bent keletas didelių klientų – rinkos lyderių: vadinasi, kompanija išties dirba sėkmingai ir jeigu ją samdo dideli žaidėjai, tikėtina, kad ji turi gerus techninius pagrindus ar kompetencijų.

Mano partneriai darbdaviai, su kuriais dirbau savo karjeros pradžioje, buvo techniniai žmonės: jie kitaip supranta ir verslą, ir struktūriškai dirba, ir dar ir patys kodą peržiūrės ar patars, kaip jį geriau rašyti. Tuo tarpu didelėje įmonėje šią vietą užima vidurinės grandies vadovas, tad keliaujant darbuotis į tokią įmonę pokalbio metu daug ir drąsiai klausčiau, koks bus mano tiesioginis vadovas bei besidomėčiau juo „LinkedIn“ ar „Google“ paieškoje.

TECHNOLOGIJŲ AGENTŪRA AR PAPRASTAS VERSLAS – KUR GERIAU ATSISKLEIS TAVO POTENCIALAS?

Technologinėmis vadinu programavimo kūrybos agentūras arba įmones, kurios kitiems kuria technologinius sprendimus: mobiliąsias programėles, interneto technologijas, sistemas ir posistemes. Paprasto verslo atstovais laikau dideles lietuviško ar užsienio kapitalo įmones, turinčias informacinių technologijų (IT) skyrių.

Mano patirtis rodo, kad ne technologinėse įmonėse kompetencijų ir žinių bagažas būna ženkliai mažesnis, dirba nuosaikesni, tingesni ir tuo pačiu mažiau patyrę darbuotojai. Kai darbuojiesi technologinėje įmonėje, kuri iš to gyvena ir siekia klientui pateikti kokybiškesnį sprendimą už mažesnę kainą, esi priverstas mokytis naujausių technologijų, neatsilikti nuo tendencijų (angl. trends) ir užtikrinti geriausią aptarnavimą.

Vidiniuose IT įmonės resursuose dažnai už viską tampi atsakingas pats ir nėra žmonių, kurie patikrintų ar pasakytų, jog viskas išties gerai, ar tik vidutiniška, o gal apskritai keliaujate ne ta kryptimi. Kaip ir startuolyje, čia teks prisiimti daugiau atsakomybės už savo sprendimus ir naudojamas technologijas, bet ar naujokas dar pajėgus tai padaryti?

KO VENGTI RENKANTIS PIRMĄJĄ DARBO VIETĄ?

Turiu pripažinti, kad turbūt savo įmonę, kuri ilgą laiką, pirmuosius trejus metus, buvo laikyta „vieno žmogaus įmone“, šiandien laikyčiau rizikinga. Man pasisekė dėl to, kad turėjau amerikietiškas, o ir asmenines vertybes: vienu žingsniu daugiau, rezultatą ir kokybę perkėliau į „PrestaRock“. Deja, ne visiems vadovams, įkuriantiems savo įmonę ar išaugantiems iš laisvai samdomo darbuotojo (angl. freelancer), tai pavyksta padaryti.

Pastarosios įmonės dažnai būna išaugusios tik vos iki penkių ar aštuonių žmonių ir tikrąja žodžio prasme užsiima visiška „chaltūra“: sprendimai būna panaudojami pakartotinai, kad „tik veiktų“, „pigūs ir kuo greičiau, nesvarbu kaip“. Tokioje įmonėje žengiantis naujokas nesusiformuos tinkamų pamatų savo karjerai nepaisant sukauptos patirties metų.

Didžiausias iššūkis – kaip paskui pakeisti išmoktus ir suformuotus įpročius, nes tai padaryti bus labai sudėtinga.

APIBENDRINIMAS

Pirmoji darbo vieta nėra tik darbas: ji yra pamatas visai karjerai. Pasirink ją atsakingai, nes ši pradžia gali nulemti, ar po penkerių metų būsi stiprus specialistas, ar tiesiog dar vienas  IT rinkoje pavargęs žmogus.

Iš mano patirties ar mano supratimu, jeigu reikėtų patarti savo mentorystės studentui, šiandien rinkčiausi įmonę, kuri veikia stabiliai ir yra vietinis Lietuvos žaidėjas, turintis klientų užsienyje, dvidešimties ar trisdešimties žmonių dydžio technologinę įmonę su aiškiomis vertybėmis. Tokioje įmonėje bus lengva augti, nebūsite toli nuo vadovų, darbuotojo vertinimas ir matymas bus per vidurį, bus įmanomas gana spartus ir greitas karjeros augimas. Tiesa, būsimajam darbuotojui reikės talento, būti drąsiam ir mokytis daugiau nei tik darbo vietoje.   

Jeigu esu nuosaikesnis ir ieškau saugios darbo vietos, nebijau ilgesnio karjeros kelio, rinkčiausi tarptautinę įmonę, į kurią bus sunku patekti, bet geriausia kandidatuoti per jų organizuojamas akademijas, kuriose iškart įgysiu ir praktinių žinių.

O tuos, kurie nebijo iššūkių, yra išties ambicingi ir nori greitai tapti vadovais ar daryti karjerą tikrąja žodžio prasme, kviesčiau į mažas komandas, kur pats vadovas yra technologijų žinovas, tik labai aiškiai atsirinkčiau įmones pagal technologinį bei vertybinį pamatą. Tokiu būdu tapčiau to vadovo dešiniąją ranka ir siūlyčiau savo idėjas bei kilčiau karjeros laiptais ne tik technologiniu požiūriu.