Kai pradedame kalbėti apie tapimą programuotojų, turbūt tikslinga aptarti ir pagrindinius mitus, kurie svajojantįjį apie šią specialybę gali paveikti.
Dar ir dabar laikas nuo laiko vis parašoma straipsnių apie tai, kad didžiausiuose naujienų ir žiniasklaidos portaluose trūksta ypač daug IT specialistų ir programuotojų. Bet iš kitos pusės pradėti karjerą nesvarbu, ar esi ką tik išžengęs iš universiteto suolo, ar pakeitęs specialybę po varginančių penkių šimtų valandų kursų, pasirodo nesant taip paprasta. Kaip taip įmanoma, paklausite?
MITAS NR. 1: LENGVA RASTI DARBĄ IT SRITYJE
Kadangi jau daugiau nei penkerius metus aktyviai samdome žmones, pastebiu, jog metai iš metų į kaskart paviešintus skelbimus CV vis mėgindami ir mėgindami atsiunčia tie patys žmonės. Reiškia, kad jų nepakalbiname ir neatsakome ne tik mes, bet ir kitos įmonės, o nuolatiniai bandymai, trunkantys net trejus ar penkerius metus, rodo, kad šis mitas išties gajus.
Nepatyrusiems (angl. entry-level) bei pradedantiesiems (angl. junior level) programuotojams ar IT specialistams dabar įsidarbinti sunkiau nei bet kada dėl to, kad 2025 metais rinka yra šiek tiek sustojusi, o dirbtinio intelekto automatizacijos eliminuoja paprastų darbų poreikį, o būtent pastarųjų žinias ir kaupdavo šie specialistai.
Taip pat reikia suprasti, kad brangiausia įmonei samdyti būtent ne geriausius specialistus, kuriems daugiausia moki, bet jaunesniuosius specialistus, kuriems reikia mentoriaus, papildomo laiko, turi prisiimti klaidų ir nekokybiško darbo riziką bei ne visada pasiteisina jų samda. Įmonės išvaisto nemažai materialių ir energijos resursų, kuriuos, kaip žinia, nori optimizuoti ir sutaupyti.
Kaip sugriauti šį mitą? Specialistais, ypač dažnai pradedantysis, pervertina savo jėgas ir neturi net elementaraus bazinio žinių bagažo. Elementarus būdas atlikti daug daugiau asmeninių projektų, kurie taptų pavyzdžiais ir tuo pačiu mokymosi šaltiniu tam, kad CV atrodytų solidesnis, įtikintų darbdavį, kad verta samdyti ir nereikės mokyti lyg kūdikio vaikščioti ir atsistoti. Neužtenka tik baigti kursus ar universitetą. Parodyk, kad programavimas yra tavo gyvenimas ir hobis.
MITAS NR. 2: IT SRITYJE VISI UŽDIRBA DAUG
Taip, jeigu lyginsime su prekybos rinka ar nekvalifikuotu darbu, IT srityje turbūt bet kuriame darbe uždirbsi šiek tiek daugiau arba vidutiniškai daugiau nei kitose srityse. Bet ne visada tai tiesa. Daugiausia uždirba geriausi specialistai, turintys ir daugiausia patirties, kurie atvaizduojamus įmonių vidurkius ir medianas iškelia labai aukštai.
Pamenu, kai buvau įdarbinęs pradedantįjį specialistą, kuris buvo itin gabus istorijos mokslams ir štai pasakojo, kad valstybinį istorijos egzaminą išlaikė šimtuku net nesimokęs. O kiekviename žingsnyje universitete strigo, atsiliko ir buvo „paskutiniame suole“. Nesuprato, nei kas tas programavimas, bet labai norėjo vien dėl to, jog girdėjo, kad geriausiam istorikui niekada niekas nemokės tokio atlyginimo kaip prastam programuotojui.
Tad mano klausimas čia būtų toks: ar jūs, pabaigę programavimo studijas universitete, norite dirbti prekybos centre pasakodami apie naujausius „iPhone“? Turbūt kad ne, tai čia ir atsakymas, kad ne visi tikrai uždirba daug, nes programavimo sritis yra lyg amatas, itin kūrybiška ir sudėtinga specialybė, kurioje reikia įveikti didelį žinių ir patirties kelią tam, kad taptum geriausiu specialistu ir tada uždirbtum daug.
Kaip sugriauti šį mitą? Pasitikrinti, jog turi natūralių asmeninių gabumų šiai sričiai, ir keliauti į ją tik tuo atveju, jeigu esi užtikrintas, kad esi išties sistemingas, organizuotas, analitinį ir loginį mąstymą turintis moksleivis ar studentas. Prisimink, kaip tau sekėsi matematika ar fizika ir ar šie mokslai buvo kančia, ar lengvai perprantami. Tada gali būti užtikrintas, jog uždirbsi ir uždirbsi daug.
MITAS NR. 3: BETGI TRŪKSTA SPECIALISTŲ – VISI NAUJIENŲ PORTALAI TAI RAŠO
Nebetrūksta. Trūksta gerų specialistų. Būtent šioje skiltyje apsijungia ir du pirmieji mitai. Niekam nebereikia prastai dirbančių ir nepatyrusių specialistų, nes jie eikvoja resursus. Reikia tik geriausių specialistų, dėl kurių kova dar labiau suintensyvėjusi.
Naujienų portalai dar visai neseniai kūrė tendenciją, jog specialistų reikia, visada reikės ir IT srities vietos niekada nebus užpildytos, iki kol neatsirado dirbtinis intelektas. Iš kitos pusės reikia suprasti, kad dar visai neseniai, turbūt prieš 20 metų, programavimo specialybė atrodė tokia svetima, keista paprastam žmogui, jog vienintelis būdas pritraukti ir sužadinti didesnės auditorijos smalsumą buvo sukelti šį ažiotažą apie trūkstamus specialistus.
Šiandien nebereikia skaldyti mitų, kad programavimas nėra skirtas tik keistuoliams, be perstojo geriantiems energinius geriantiems pilvotiems entuziastams, visą dieną neišlendantiems iš rūsio ir bendraujantiems su vienetukais ir nuliukais. Naujienų portalai atliko savo darbą: parodė, kad tai iš esmės yra normali specialybė, į kurią gali kandidatuoti kiekvienas, gabus matematikai, organizuotas ir turintis loginį mąstymą žmogus, kad tai nėra kažkoks nesuprantamas ir neperprantamas baubas. Bet tik tiek.
Kaip sugriauti šį mitą? Suvokti, kokių asmeninių savybių ir charakterio reikalauja verslai bei pralenkti ir tapti geresniu darbuotoju nei automatizuotas dirbtinis intelektas. Kviečiu perskaityti Dariaus Pietario įrašą platformoje „Substack“ apie tai, kokiu žmogumi šiandien reikia tapti, jog su tavimi būtų malonu dirbti.
MITAS NR. 4: VISOS IT ĮMONĖS YRA TIK AUKŠTŲ STANDARTŲ
Taip, mūsų srityje įprasta nemokamos picos, bandelės ir pasisėdėjimai bei veiklos kartu (angl. teambuilding), bet tai nereiškia, kad atėję į kiekvieną IT kompaniją išmoksite tik gerųjų praktikų, pastatysite savo žinių pamatą ant gerų ir tinkamų vertybių.
Vis dar užsilikę daug (ypač mažesnių) įmonių, kurios veikia „chaltūros“ arba „padarykime, kad veiktų“ principu. Pakliuvę į tokią įmonę ne tik kad neišmoksite gerųjų praktikų, kurios bus reikalingos žengiant karjeros žingsniais į didesnes ar tarptautines įmones, bet ir tuo pačiu gali susiformuoti itin prastas įprotis – būti „chaltūrčikais“. Pakeisti įpročius, kaip žinia, bus labai sunku.
Tas pats galioja ir įmonės kultūrai, pavyzdžiui, mes, „PrestaRock“, taip pat ne visada buvome idealūs, ir aš kaip nepatyręs vadovas savo karjeros pradžioje dariau ypač daug klaidų, tad savo darbo vietą būtina pasirinkti tinkamai.
Kaip sugriauti šį mitą? Neskubėti startuoti bet kur, pasižiūrėti, ar įmonė dirba su didžiuliais, rinkoje žinomais prekių ženklais, ar organizuoja nemokamas praktikas bei akademijas ir / ar turi suformavusi gerąsias praktikas. Iš vienos pusės geriausia startuoti didelėse tarptautinėse bendrovėse, tačiau yra ir tokių perliukų kaip mes, „PrestaRock“, kur iš praktikos gali užaugti iki įmonės partnerio ar teamlead’o.
Mitų turbūt galima rasti ir daugiau, tačiau šie, mano supratimu, sutinkami dažniausiai.