Patriotizmas šiais laikais nebėra vertybė
Patriotizmas kaip ir daugelis kitų vertybių šiais laikais nyksta dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, globalizacijos proceso, kitoje aplinkoje augusio jaunimo bei jo požiūrio į tokį dalyką.
Vienas pasaulis, vienas kaimas – globalizacija – dabar nesvarbu, kur tu gyveni, kur mokaisi: per kelias valandas gali nuskristi į kitą pasaulio kraštą, todėl gimtinės vertinimas bei meilė jai slopsta. Šiais laikais tu jau gyveni ne Lietuvoje, o visame pasaulyje. Žmonės nebejaučia skirtumo, kur būna, tuolabiau, kad dabar sienos atviros -gali keliauti, mokytis, dirbti bet kurioje šalyje. O ir žmonėms dažniausiai svarbūs materialiniai dalykai – kur geriau, gauni daugiau pinigų ten ir apsistoji. Neretai dvasiniai dalykai su materialiniais tarpusavyje nesusiejami – emgraintų meilė tėvynei, jeigu iš vis ji tokia dar buvo, galų gale pammirštama gerai ir patogiai įsitaisius kitoje visuomenėje, valstybėje. Kitos kultūros dėl tos pačios globalizacijos taip pat stipriai supanašėjusios, net sunku suprasti kuriai tu jauti tą meilę. Juk ir dabar praktiškai visame pasaulyje kalbame viena anglų kalba, mūsų virtuvė ne tokia populiari kaip kitų, pavyzdžiui, kinų, italų, ispanų ir t.t., viešai kalbama apie savo senų papročių, tautos savitumo praradimą. Būtent dėl šių problemų žmogus, gyvenantis viename dideliama kaime, nuvertina šalį, kurioje gimė ir nebejaučia tokio didelio prieraušumo, kaip dar visai neseniai gyvenę priespaudos ir okupacijos metais.
Dabartinis jaunimas užaugo ir auga laisvoje Lietuvoje, kurioje nejaučiama priespauda, nėra cenzūros ir Ezopinės kalbos – dalykų, kurie vienijo tautą, kėlė meilę jai. Daugelis tokių jaunuolių tikriausiai net nesupranta patriotizmo sąvokos, ką visa tai reiškia iš tikrųjų. Šiuo atveju nepadeda kalbos ar pasakojimai apie senus laikus, kai buvo knygnešiai, uždraustas lietuviškas raštas, o sovietinė armija naikino viso to likučius bei pačią visuomenę. Kodėl būtent tais laikais buvo keliamos didžiausios „Dainų dainelės“ šventės, kodėl tuomet žmonės džiaugėsi savo šalimi, gyventojais, tautiniais rūbais? Galbūt dėl to, kad viso to nepatyręs ir nepajutęs negali suvokti patriotizmo prasmės, o jaunimui pasakojimai, istorijos neturi realios prasmės, nes jie jau užaugo laisvoje Lietuvoje.
Šiuo metu dėl vyraujančios „pop“ kultūros ir kitokio jaunimo požiūrio būti patriotu nemadinga, jei toks būsi, tave visi laikys keistuoliu bukagalviu ar dar kuo. Dabartiniam žmogui labiau naudinga domėtis apgailėtinomis laidomis televizoriaus ekranuose, turėti gerą automobilį ir namą, kurio bokštai matosi už kelių kilometrų. Patriotizmas laikomas atgyvenusiu dalyku, nes dabar tokių grėsmių nebėra, taip pat saugumo jausmą suteikia narystė įvairiose sąjungose, organizacijose, pavyzdžiui, NATO, Europos Sąjunga, kurie kaip Džordžas Bushas teigė atskubės mums į pagalbą. Domėjimasis ir buvimas patriotu laikomas keistu dalyku šiuolaikinėje visuomenėje ypač tarp jaunimo.
Paveikslėlis iš: www.lietuvoskelias.lt
Komentarai
Kažkokie keisti tie tavo pastarieji įrašai. Nelabai suprantu ką tu nori jais pasakyt.
Nebūtina gyvent Lietuvoje, kad ją mylėt. O mylėt savo šalį ir būt jos patriotu nereiškia, kad turi paminti savo ir savo šeimos gerovę ir kęsti tūpų politikų sprendimų padarinius savo kailiu.
Nematau nieko blogo ir geresnės vietos ieškojime. Taip, galima pasilikt Lietuvoje, galima bandyti eiti į seimą ir tvarkyti viską, galima daryti daug ką, bet paprastai sprendimo reikia dabar, o ne po N metų.
Aš manau, kad žmogus, pagyvenęs svetur, pamatęs kaip gyvena kiti, savo šaliai kur kas naudingesnis nei koks Petriukas, visą gyvenimą nebuvęs toliau nei Vilniuje.
Nepriimk to kaip asmeninio užsipuolimo, bet kol aš pats šiltai po tėvų stogu gyvenau irgi panašiai idealistiškai maniau, bet kai prireikė pačiam išlaikyti save ir žmoną, tas idealizmas greitai išgaravo, bet meilė tėvynei ne…
Idealizmas čia tame :) kad abu rašinius reikėjo rašyti mokyklai, tiksliau vieną pasirinktinai jau parašiau pažymiui. Pamaniau, kad būtų įdomu parašyti ir kitomis duotomis temomis.
Sutinku ir su tavo nuomone. :) Bet galbūt šie rašiniai ir turėtų paskatinti diskusiją ar tos vertybės dar išsaugomos, ką mano tokie kaip tu, kurie yra išvažiavę mokytis ar dirbti ir pan. :)
Atsipalaiduok, išsivaduok iš tų šabloninių įžangų ir frazių, nes, na, pats supranti – mes (čia) ne mokytojai, ir Tu (čia) ne mokinys.
Jei aš palikau Lietuvą, dar nereiškia, kad esu mažesnė patriotė už tą, kuris išdavė save ir joje liko. Aš galiu būti kuo didžiausia savo šalies patriotė, sėdėdama ant aukso kalno kitoje šalyje.
Beje, didžios šventės buvo rengiamos ne „dainų dainelės“, o dainų – „dainų dainelė“ yra konkursas.
Būtų gerai atsipalaiduoti nuo tų šabloninių dalykų ir rašant mokykloje, bet ne visada pavykstą sėkmingai. Dėkui, Oni, už komentarą. :)
[…] kažką prarasti. Mūsų tikrai susimaterialėjusioje visuomenėje (vis dėl to mano ankstesni rašiniai tinka ir nėra idealizmas – tiesiog rašoma apie mano kartą, o ne apie tą, kuri komentavo – plačiau […]
isvis visi atsimerkit ir nebenusisnekekit
Na, jei jau tai rašinys mokyklai, tai norėčiau pasakyti, jog jis gana maksimalistinis . Tikrai nedrįsčiau teigti, kad jaunimo tarpe nepopuliarus patriotizmas. Galbūt šiuolaikinis jaunimas jį supranta kitaip. Pvz.: ne vienas jaunas žmogus laiko vertybe tautinį drabužį. Dbr vis daugiau žmonių nešioja riešines. Aišku tai visiška smulkmena, tačiau „lašas po lašo ir akmenį pratašo” ;) Beje, aš pati pažįstu labai daug patiotiško jaunimo. Jauniems žmonėms patriotizmas suteikia savotišką šarmą. Manau tavo požiūris per daug negatyvus :) jei ne paslaptis kaip tave mokykloje įvertino? :) nes kaip tik renkuosi info apie patriotizmą, ir mane moko priešingai. Gavus temą, pateikti kuo daugiau teigiamų dalykų, kurių pas tave aš pasigedau ;)
9 arba 10 – dabar tiksliai neatsimenu, o ko moko tai vienas dalykas su tuo, ką tu rašai. Aš tiesiog išdėstau savo nuomonę paremtą argumentais, ko ir reikalauja standartinis rašinys, beje, tavo nuomonė nėra vertinama.
Dėl tų tautinių drabužių, na, mano aplinkoje tokių žmonių arba nėra, arba dar nesutikau :) O dėl tų riešinių, tai veikiau tai mada, nei tikras patriotizmas (jeigu aš tinkamai suprantu, kas tuos riešinės) .
Per daug konservatyvios mintys manau. Aš pati esu iš jaunimo tarpo ir nesu patriotė. Tačiau priešingai – dėl to jaučiuosi kitokia. Nemalonu matyti kreivus draugų žvilgsnius, kai kalbu apie studijavimą užsienyje. Manau jaunimas ir yra didžiausi patriotai šiuo metu, vidutinio amžiaus žmonės per daug nusivylę viskuo šioje šalyje, kad matytų dar kažką gero…
Kaip jums atrodo,kad kaikurie pareigūnai buvę aktyvūsTSKP nariai draudė ir netgi baudė tuos partinius kurie nueidavo į bažnyčią ,o atgavus nepriklausomybę staiga pasikeitė jų požiūris ir patys pradėjo lankytis bažnyčioje? Ar tai Lietuvos patrijotai?
[…] Ričardas Šmaižys šviesiai tiesiai teigia, kad patriotizmas šiais laikais nebėra nebėra vertybė (www.smaizys.lt). Jo galvojimu, patriotizmas, kaip ir daugelis kitų vertybių, nyksta dėl įvairių priežasčių – globalizacijos proceso, kitoje aplinkoje augusio jaunimo ir t. t. „Vienas pasaulis, vienas kaimas – globalizacija – dabar nesvarbu, kur tu gyveni, kur mokaisi: per kelias valandas gali nuskristi į kitą pasaulio kraštą, todėl gimtinės vertinimas bei meilė jai slopsta“, – rašo straipsnio autorius. Šiais laikais nebegyvenama Lietuvoje, o visame pasaulyje. Žmonėms labai svarbu materialiniai dalykai – kur geriau, daugiau pinigų uždirbama, ten ir apsistojama. „Neretai dvasiniai dalykai su materialiniais tarpusavyje nesusiejami – emigrantų meilė tėvynei, jeigu išvis ji tokia dar buvo, galų gale pamirštama gerai ir patogiai įsitaisius kitoje visuomenėje, valstybėje“, – toliau aiškina R. Šmaižys. Įvairios kultūros globalizacija – dabar nesvarbu, kur tu gyveni, kur mokaisi: per kelias valandas gali nuskristi į kitą pasaulio kraštą, todėl gimtinės vertinimas bei meilė jai slopsta“, – rašo straipsnio autorius. Šiais laikais nebegyvenama Lietuvoje, o visame pasaulyje. Žmonėms labai svarbu materialiniai dalykai – kur geriau, daugiau pinig uždirbama, ten ir apsistojama. „Neretai dvasiniai dalykai su materialiniais tarpusavyje nesusiejami – emigrantų meilė tėvynei, jeigu išvis ji tokia dar buvo, galų gale pamirštama gerai ir patogiai įsitaisius kitoje visuomenėje, valstybėje“, – toliau aiškina R. Šmaižys. Įvairios kultūros pačiai tautai. Ar ne pranašiški žodžiai, rašyti prieš penkiasdešimt metų? […]