Pastarąsias dvi savaites dalijausi apie užgimusį konfliktą: darbuotojo ir vadovo mąstymo skirtumus, kurie ypač paaštrėja šių dienų realijose. Ir nors praeituose įrašuose šiek tiek supyniau įmonės istoriją su mintimis iš „šiandienos“, grįžtame ir toliau tęsiame „PrestaRock“ įmonės istoriją, kai prieš jau beveik trejus metus būtent išspręsti šiai problemai bei sparčiam augimui nusprendžiau samdyti tam dedikuotą žmogų – HR’ą.

Esminis tikslas buvo daryti tai, kas man pačiam nesisekė ir ko iš naujo nenorėjau mokytis kaip dar vieno įgūdžio – t. y. atrankų. Nesijaučiau efektyvus ir kalbant apie minkštuosius įgūdžius, tad tai turėjo spręsti abi problemas tam, jog pasiektume maksimalų efektyvumą. Darbo turėjome tiek daug, kad bene dvigubai ar trigubai išsiplėtę būtume nepatenkinę klientų lūkesčių – reikėjo sprendimų čia ir dabar.

Ir net jei rašiau, kad dar pirmaisiais metais turėjau gana aiškų suvokimą apie „PrestaRock“ įmonės kultūrą ir buvimą „chebryte“, tai šįkart bendradarbiaudami su išties empatiška ir minkštųjų įgūdžių turinčia HR specialiste sugebėjome pakelti įmonės bendrų veiklų ar švenčių lygį į dar vieną etapą.

KNYGŲ VAKARŲ TRADICIJA

Bene vos pradėję dirbti pastebėjome savo teamlead’ų tikslus skaityti knygas bei pasiekti metinius „GoodReads“ tikslus – dešimt ar dvidešimt perskaitytų knygų per metus. Kodėl viso to nepavertus įmonės tradicija ir neįtraukus daugiau darbuotojų? Juk sakoma, kad vos viena perskaityta knyga gali pakeisti karjerą, o dvi ar trys darbo tematika padės tapti bene dvigubai geresniu specialistu.

Ir nors galbūt kai kuriems darbuotojams mūsų paskutinių mėnesio ketvirtadienių susitikimai atrodė kaip kokia sekta, kurioje neaišku ką aptarinėjame, bet visgi ne kartą pavyko prisitraukti net ir skeptiškiausius, vien iš smalsumo ateinančius pasiklausyti mūsų perskaitytų knygų aptarimų, citatų ir tuo pačiu minčių iš gyvenimo ir darbo, kaip mums pavyko perprasti tai, ką autorius norėjo pasakyti.

Drįstu teigti, kad ši tradicija ir man asmeniškai padėjo pasiekti rekordinį skaitomumą – po 30 knygų per metus. Tikiu, kad tai prisidėjo ir prie kitų darbuotojų pasiekimų tąkart ir šiandien.

PYRAGŲ DIENOS – VOS NE KAS SAVAITĘ

Jeigu karjeros pradžioje rašydamas įrašus didžiavausi, kad mūsų teambuilding’ai nenusileisdavo didžiausių įmonių organizuojamoms pramogoms su degustacinėmis vakarienėmis, tai šįkart sugebėjome „PrestaRock“ komandos bendrą pietų stalą vos ne kas savaitę praturtinti bene kiekvieno dirbusio komandos nario atneštais pyragais.

Pamenu, linksma tada būdavo klausytis, kaip žmonės tiesiog pirkdavo virtuvės įrangą, plaktuvus ir pasakodavo, kad visa virtuvė liko kaip po karo, nes pirmą kartą kepė tortą ar pyragą. Bet kepė. Nuo tiramisu iki citrinų ar šokolado skonio tortų ir pyragų – tai tapo mūsų kasdienybe, kuriai negalėjo atsispirti net ir tie, kurie pietums atsinešdavo tik sumuštinį.

O vasarą kolegos, atsinešę tikrąja to žodžio prasme kibirus šaltibarščių, juokavo, kad jeigu išsiplėsime dar, reikės užsisakyti pramoninės virtuvės talpyklas tam, kad pavyktų juos paruošti.

EUROVIZIJOS VAKARAI IR KREPŠINIO RUNGTYNIŲ STEBĖJIMAS BIURE

Atrodo, kas čia tokio – turbūt įprasta praktika bet kuriame biure, tačiau „Eurovizijos“ žiūrėjimą pakeldavome dar į aukštesnį lygį, kai iš HR’o gaudavome lapelius balsavimui, atsiliepimui parašyti ir kaip komisija susėdę vertindavome dalyvius balais, o vėliau laukdavome galutinių rezultatų, kuris atspės daugiau laimėtojų ir gaus prizą – dovanų kuponą už savo orakulo žinias ir gebėjimus. Būdavo ir kitų pramogų biure: pavyzdžiui, žiūrėdavome stalo futbolo čempionatus ir kt.

„PRESTAROCK“  TESTUOTOJŲ IR PROGRAMUOTOJŲ AKADEMIJOS

Bendradarbiaudami ir vis išlaikydami tuomet buvusią specialistų auginimo dalį nusprendėme žengti didžiųjų Lietuvoje dirbusių įmonių pavyzdžiu ir taip pat organizuoti savo akademijas. Buvo nesudėtinga, nes jau turėjome gana gerai aprašytus ir standartizuotus „įliejimo į darbą“ (angl. onboard) procesus, tad veikdami jų pagrindu atrinkome ir dar kartą suiteravome medžiagą naujokams (angl. entry level), norintiems žengti IT karjeros keliu bei tapti programuotojais ar testuotojais.

Net keletą mėnesių kiekvienos savaitės trečiadieniais vykusios atrankos padėjo pritraukti talentingų specialistų ir sparčiai praplėsti „PrestaRock“ darbuotojų gretas, o įgytos žinios, tikiu, net ir tiems nepasamdytiems buvo tramplinas kitose įmonėse ar organizacijose.

„KTU WANTED“ RENGINIAI

O tam, kad rastume tų specialistų ir galimybių, save galėjome pristatyti KTU – bene geriausius IT specialistus ruošiančiame Lietuvos universitete, kurio organizuojamame karjeros renginyje net keletą metų mokyklinukams ir studentams kalbėjome apie tai, kaip tinkamai startuoti, kodėl svarbu įgauti gerus pagrindus ir kaip tinkamai pasirinkti savo pirmąją darbovietę. Tikėjomės, kad dalydamiesi šiomis mintimis ir pateikdami mano paties nuo programuotojo iki vadovo pavyzdį į savo gretas pritrauksime ne ką mažiau talentingų ir tokios pat karjeros išalkusių jaunų specialistų, kas, sakyčiau, visai pavyko ir buvo vienas iš mūsų sėkmingesnių projektų.  

ĮGYVENDINTAS TIKSLAS – ASMENINIS DĖMESYS KIEKVIENAM

Ir turbūt nepaisant to, kad nė vieno čia nenustebinau pramogomis ir aprašymu, ką veikėme (apart turbūt knygų vakarų), buvome pasiekę tokį galbūt kiek ir ne visai teisingą lygį, kai kiekvienas asmeniškai pakviečiamas į bendrus pietus, kiekvieno asmeniškai perklausiama, kaip jaučiasi ar kokiomis mintimis gyvena, o kur dar mūsų SAFETY rodiklio kasdienis žymėjimas. Ir galų gale jau net sulaukdavome priekaištų, kad kaip čia man nepriminė dalyko, kuris buvo kalendoriuje.

Tikslai – daugiau asmeninio dėmesio, daugiau pramogų ir bendruomeniškumo jausmo kūrimo – tapo mūsų kasdienybe. O aš kaip vadovas galėjau susifokusuoti ir likti operatyviniuose darbuose žinodamas, kad kažkas rūpinasi mano komanda – ir rūpinasi tinkamai.