Darbas JAV įmonėje ir neįkainojami programuotojo įgūdžiai, išlikę iki dabar

Praeitame įraše sustojome ties antru kursu universitete. Tai vyko maždaug apie 2011–2012 metais, kai jau praktiškai buvau antrakursis laisvai samdomas specialistas, užsiimantis įvairių paprastų turinio valdymo sistemų ir el. komercijos sprendimų kūrimu.

Klientų iš esmės ieškoti man niekada taip ir neprireikė. Kaip mėgstu juokauti, apie marketingą niekada nieko nesupratau, neišmaniau ir visada turėdavau daugiau klientų, nei galimybių atlikti projektus. Visa tai – dėka savo atsidavimo, darbo ir siekio būti matomam.

Išlikau aktyvus tinklaraštininkas. Po pirmosios pažinties su PrestaShop nesustojau domėtis šia el. komercijos sistema, šiandien tapusia lydere Lietuvoje ir Europos šalyse. Buvau itin aktyvus forumo dalyvis, kurio profilio anketą dar ir dabar galima rasti.

Pirmasis prisijungimas 2011 metais, net 520 įrašų ir jau šiek tiek primirštas forumo lankymas paskutiniais 2021 metais. Visa tai kartu prisidėjo prie mano angliškojo tinklaraščio smaizys.com, kurį pildau ir dabar.

Aktyvumas forume, nuosavo tinklaraščio rašymas anglų kalba nuvedė mane prie pagrindinės ir daugiausia mane išmokiusios Presto-Changeo komandos, kurios dalimi ilgus metus buvau bei kartu bendromis jėgomis ne tik prižiūrėjome vieną didžiausių tuomet privačių marketplace modulių, bet ir kūrėme aukšto lygio projektus JAV ir Kanados rinkoms.

Keista, bet šiais metais PrestaShop biure niekas nepamena šios istorijos, tad galiu šiek tiek pasigirti, jog buvau paties PrestaShop pirmosiose linijose. Turbūt esu vienintelis iš nedaugelio (netgi apskritai šiandien dirbančių su PrestaShop), kurie su šia sistema gyvena jau daugiau nei dešimt metų bei pamena tas smulkmenas, kurios visiems – jau išblukę prisiminimai.

Tuomet Presto-Changeo savininkas Tomeras Grassianis buvo pirmosios Gold (vėliau ir Platinium) agentūros pasaulyje ir JAV įkūrėjas. O jo dar peržiūrėta ir redaguota knyga apie PrestaShop 1.3 buvo turbūt pirmoji ir vienintelė spausdinta knyga apie šią el. komercijos sistemą.

Presto-Changeo pagrindinis pajamų šaltinis buvo ne tik modulių priežiūra ir kūrimas: jie kūrė ir projektus, ieškojo aktyvių programuotojų ir laisvai samdomų specialistų, nes nebesusitvarkė su projektų kiekiu.

O aš, jaunas vaikinas, gavęs iš amerikiečių el. laišką, pradžioje net galvojau, kad galbūt čia kokia nors apgaulė. Kaip man gali siūlyti prisijungti prie tokios didelės komandos, ir dar sertifikuota įmonė, vieni lyderių? Nepatikėjau, kažkaip gavęs laišką suabejojau ir buvau neužtikrintas pats savimi.

Dar šiandien atsimenu, kad mano valandinis įkainis tuomet buvo apie 30 Lt/val., tai galvoju, kad jeigu jau čia vis tiek viskas taip neaišku, reikia pamėginti sakyti, kad tebūnie, mano įkainis bus 30 USD/val. Jeigu jau apgaus, tai apgaus, o jeigu ne, tai juk nėra ko prarasti. Ir, mano nuostabai, vos už kelių minučių, net nemirktelėjus, gavau atsakymą, jog viskas tinka – dirbam.

Negalėjau tuo patikėti, strikinėjau iš laimės ir tuo pačiu bijojau naujų iššūkių, ko daryti buvo visai neverta. Tas euforijos jausmas, kai pasiseka. Tik šįkart žodis „pasiseka“ vėlgi nebūtų labai tinkamas ir labiau atitiktų internete matomus memus apie tai, kiek daug darbo, ir nemokamo, reikia įdėti tam, jog kažką pasiektum.

Būtent čia pirmą kartą įgijau profesionalių programuotojo įgūdžių. Tuomet GIT versijavimo sistema dar nebuvo populiari, todėl naudojome Subversion, kuri šiandien pradedantiesiems programuotojams net nežinoma.

O ir apskritai darbas amerikiečių įmonėje man paliko esminį suvokimą apie tai, kas yra išbaigtas darbas, jog reikia daug dirbti tam, kad uždirbtum, ir dar labiau sustiprino mano ir taip turėtą kokybės jausmą.

Pats darbas ir mokymosi procesas vyko labai panašiai kaip ir pirmojoje darbovietėje Lietuvoje, apie kurią jau rašiau. Mentorius buvo pats įmonės savininkas: jis visuomet peržiūrėdavo mano kodą, su juo aptardavome architektūrą. Užduotis gaudavau aprašytas, patikslintas ir net su gairėmis, kaip geriausia jas atlikti. Testuotojų pas mus nebūdavo, tad už visą kodą būdavau atsakingas pats.

Ir turbūt tai, kas svetima kai kuriems šiuolaikiniams programuotojams: būtent čia išmokau ištestuoti savo kodą. Supratau, ką reiškia padaryti klaidų ir gauti pylos už tai. Kaip ir kiekvienas programuotojas, nemėgau testuoti ir peržiūrėti savo darbų, bet greitai išmokau, kad to negalima nedaryti.  Įsivaizduokite, jeigu padarote klaidą modulyje, kurį nusiperka, nemeluoju, gal 300 žmonių, tai vėliau prie pagalbos užklausų praleistas laikas niekaip neatsiperka.

Tas pats ir projektinėje veikloje. Būtent čia, mokydamasis tiek iš pavyzdžių, tiek iš savo paties klaidų, suformavau pagrindinius savo komercinio programuotojo įgūdžius. Buvau išmokytas taisyti klaidas ir apskritai suvokimo, kas yra išbaigtas, geras produktas, perduodamas klientui.

Mūsų sąraše tuomet buvo vienos didesnių JAV įmonių, generuojančios milijoninę apyvartą, veikiančios visoje JAV rytų pakrantėje ar net visame žemyne. Atsakingumas, darbštumas ir amerikietiška kultūra buvo tai, kuo gyvenau dar bent keletą metų.

Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad šita darbo patirtis man paliko aiškų suvokimą ir tam tikrą amerikietiškos darbo kultūros palikimą, susijusį su tuo, kad negali būti jokių pasiteisinimų. Manęs niekada net nesiklausydavo. O aš ir išmokau nesiteisinti, todėl dabar vis dar esu ypač alergiškas, kai darbuotojai bando teisintis ir ieškoti priežasčių, kodėl kažkas nepasisekė.

Ta pati amerikietiška kultūra diktuodavo, jog kartais reikia dirbti ir savaitgaliais. Reikėjo ir dirbau. Tuo pačiu išmokau prisitaikyti prie Niujorko laiko bei suvokiau vieną neįkainojamą pamoką, kad štai, kol kažkas miega, padarytas darbas sutaupo parą laiko ir gali greičiau išspręsti problemas.

Tuo pačiu dar antrame kurse susidūriau su PrestaShop optimizavimo problemomis, pritaikymo dideliems projektams ir greitaveikos iššūkiais, kuriuos teko spręsti. Vis dėlto turbūt didžiausią įtaką mano programuotojo karjerai padarė gebėjimas ir išmokymas kurti tokius modulius, kokius perka ir diegia tūkstančiai žmonių su mintimi, kad gautume kuo mažiau pagalbos užklausų.

Mūsų moduliai, sukurti Presto-Changeo, skyrėsi net nuo oficialių PrestaShop, buvo keletą kartų patogesni, veikė greičiau ir geriau, buvo išskirtiniai dėl greito reakcijos laiko į užklausas, turėjo daugiau funkcionalumo. Mūsų pagrindinis sukurtas modulis buvo laimėjęs net geriausio PrestaShop’s Barcamp 3 apdovanojimą.

Dar ir šiandien savo klientams sakau: įsivaizduokite, kai samdote patirtį žmogaus, kuris yra sukūręs bene visus mokėjimo modulius, kuriuos per dieną įsigydavo šimtai. Kiek visko reikia apgalvoti, kiek skirti laiko ir dėmesio architektūrai, išbaigtumui ir testavimui? Ir visa tai pritaikyta šiandien jūsų kuriamiems projektams.

Visa tai vėliau pasitarnavo jau ir mano įkurtoje įmonėje PrestaRock, kurioje ir vystome projektus bei esame oficialūs tam tikrų modulių Lietuvoje ir pasaulyje partneriai.

Kitame įraše daugiau papasakosiu apie tai, kokį įmonės kultūros pagrindą paklojo matytas Presto-Changeo pavyzdys, kuris PrestaRock išliko iki šių dienų.